2024.03.29 12:56 |Kategorija:  Cover news
Lukas Balandis / BNS nuotr.

Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP (atnaujintas)

atnaujinta 4 pastraipa, įtarimai pareikšti buvusiam EP nario padėjėjui

Vilnius, kovo 29 d. (BNS). Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europos Parlamento (EP) narių padėjėjų darbo funkcijų.

Kaip penktadienį paskelbė FNTT, tiriamos aplinkybės dėl daugiau nei 500 tūkst. eurų dydžio Europos Sąjungos (ES) biudžeto lėšų galimo įgijimo apgaule, kaip įtariama, neatliekant, nevykdant ir imituojant EP narių padėjėjų darbo funkcijas, turint tikslą apgaule gauti darbo užmokestį bei nedarbo išmokas. 

Pranešama, kad tyrimas susijęs su EP nario iš Lietuvos buvusiu padėjėju.

Įtarimai pareikšti vienam asmeniui, Europos prokuratūra BNS informavo, kad tai ir yra buvęs EP nario padėjėjas. Jo tapatybė neįvardijama.

Tyrimui vadovaujantis Europos deleguotasis prokuroras kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros įtariamajam asmeniui skyrimo, nustatant draudimus bendrauti su konkrečiais asmenimis.

Šį prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pilnai patenkino ir nustatė dviejų mėnesių taikymo terminą. Taip pat prokuroro nutarimu taikomi laikini nuosavybės teisės apribojimo veiksmai.

Skelbiama, kad lėšos apgaule įgytos 2014–2020 metais.

Kaip praneša FNTT, kovo 26–28 dienomis buvo vykdomos kratos fizinių asmenų gyvenamosiose vietose, taip pat su veika galimai susijusių asmenų buvusioje darbo vietoje – Darbo partijos būstinėje, atliktos proceso dalyvių, įskaitant liudytojus, apklausos, toliau atliekami ir kiti didelės apimties proceso veiksmai.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje, jį FNTT atlieka bendradarbiaudami su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba.

Antradienį Darbo partijos būstinėje teisėsauga atliko procesinius veiksmus, tyrimą kontroliuoja Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis trečiadienį teigė, kad tyrimas susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla EP. Vienintelis Darbo partijos atstovas EP yra jos įkūrėjas, garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

„Darbiečių“ lyderis sakė, kad tyrimas nėra susijęs „su kuo nors iš dabartinės partijos vadovybės arba kokias nors pareigas šiuo metu partijoje einančių asmenų“.

Jis V. Uspaskicho pavardės neįvardijo, tačiau netiesiogiai leido suprasti, jog tyrimas atliekamas dėl partijos įkūrėjo veiklos.

Autorius Vilmantas Venckūnas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 
 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, kovo 29

2024.03.29 11:32
Užsienio naujienos 2024.03.29 11:32
2024.03.29 10:30
Užsienio naujienos 2024.03.29 10:30
2024.03.29 06:35
Užsienio naujienos 2024.03.29 06:35
2024.03.29 05:05
Įvairenybės, kultūra 2024.03.29 05:05
 
2024.03.27 11:45 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2024-03-27

Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. 

Šių išpuolių sukelta persmelkianti panika per kelias savaites smarkiai išaugino griežtakalbio V. Putino populiarumą. Iš pradžių tai užgožė pagrįstus klausimus apie tai, kas iš tikrųjų įvyko. Daugelis tų, kurie bandė aiškintis sprogimų paslaptis, atsidūrė kalėjime arba yra negyvi. Tačiau nepatogūs klausimai dėl atakų laiko, prieštaringų ir per ankstyvų viešų pareiškimų, menkų įrodymų ir motyvacijos taip ir liko neatsakyti. Teorija, kad Kremlius prisidėjo prie daugiau kaip 300 žmonių nužudymo arba jį apskritai sumanė, nors ir neįrodyta, dabar yra laikoma pagrindine. 

Neabejotina, kad V. Putino populiarumas grindžiamas jo demonstruojamu griežtumu: teroristai turi tikėtis negailestingo atpildo, o ne nuolaidų. Iš tikrųjų Rusija niekada nesikalba su teroristais, išskyrus tuos atvejus, kai tai daro. 2001 metų lapkritį V. Putino pasiuntinys Viktoras Kazancevas Maskvos oro uoste kalbėjosi su Achmedu Zakajevu, užsienyje gyvenančiu nepriklausomybę remiančio čečėnų lyderio Aslano Maschadovo atstovu. Šios diskusijos – galiausiai bevaisės – tęsėsi vyriausybiniuose svečių namuose.

Tačiau apskritai Rusijos atsakas į terorizmą V. Putino valdymo metais yra kone performatyviai žiaurus, įskaitant pražūtingą dujų panaudojimą įkaitų pilname Maskvos teatre 2002 spalį ir Ingušijoje esančios Beslano mokyklos šturmą panaudojant sunkiąją ginkluotę 2004 metais. Daugybė šimtų žmonių žuvo, kad būtų pagerintas Kremliaus įvaizdis. 

Kremlius taip pat negailestingai reaguoja į kritikus, vykdydamas žudikiškas represijas namuose ir užsienyje. Kituose kontekstuose radioaktyvaus polonio (2006 metais Londone) ir nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ (2018 metais Britanijos Solsberio mieste) panaudojimas būtų laikomi teroristiniais išpuoliais, kaip ir 2014 metais įvykdyti sprogdinimai ginklų sandėliuose Vrbetice Čekijoje. Taip pat būtų traktuojami ir įprastesni Kremliaus kritikų nužudymai Berlyne 2019-aisiais ir Ispanijoje praėjusį mėnesį. Išpuoliai prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą – pastaruoju metu Charkive – taip pat būtų laikomi karo nusikaltimais: tam tikra terorizmo rūšimi.

Tam tikra prasme tai veikia. Skleidžiama žinia, kad priešinimasis V. Putinui kenkia sveikatai. Jei būsite sugauti, būsite kankinami ir nužudyti (o pirmiausia galbūt priversti suvalgyti nupjautą savo ausį; toks likimas ištiko vieną iš įtariamųjų dėl praėjusią savaitę įvykdyto kruvino išpuolio koncertų salėje „Crocus City Hall“ Maskvos priemiestyje).

Tačiau kita prasme taip nėra. Jei net ir itin žiaurus elgesys nesulaiko pasipriešinimo, atgrasomasis poveikis susilpnėja. Ukrainos kančios nepaskatino tokių šalių kaip Estija, Latvija ir Lietuva siekti suartėjimo su Kremliumi. Priešingai, jos stiprina savo ginkluotąsias pajėgas ir stato įtvirtinimus. Jos pasirengusios kovoti ir mirti už savo laisvę, net ir prieš didžiulę jėgą. Tai stiprina ir kitų šalių stuburą.

Tas pats pasakytina ir apie Rusiją. Tariamai visagalė FSB nesugebėjo užkirsti kelio naujausiam teroristiniam išpuoliui. Kaip neseniai paskelbtame straipsnyje dienraštyje „The Guardian“ pabrėžė mano kolega iš CEPA  Andrejus Soldatovas, išplitęs nepasitikėjimas turi ardantį poveikį. Saugumiečiai negali pasakyti tiesos valdžiai. O įsibaiminę gyventojai neatskleis naudingos informacijos.

Šios klaidos mažina FSB patikimumą visais lygmenimis. Taip pat represijų atmosfera nesustabdo kai kurių pasipriešinimo elementų. Rusija nesiekia Šiaurės Korėjos politinės, socialinės ir kultūrinės kontrolės lygio. Vietoj to plinta sąmokslo teorijos. Jos apima mintį, kad valdžios institucijos galbūt sudarė sąlygas teroristiniam išpuoliui, kad sukurtų pretekstą dar didesnėms represijoms, mobilizacijai ar kokiam nors kitam politiniam triukui. 

Tokia problema, kai negailestingumas tampa jūsų skiriamuoju bruožu. Tai veikia jūsų reputaciją. 

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: