papildymai visame tekste

Vilnius, liepos 17 d. (BNS). Restauratorius Saulius Poderis sako, kad dingo dalis Vilniaus arkikatedroje atrasto lobio ir tikina, jog ten gali būti ir Vytauto Didžiojo palaikai.

„Mano atrasto ir Lietuvos žmonėms priklausančio istorinio, kultūrinio lobio dalis yra dingusi. O kita dalis iki šiol yra neperduota Lietuvos valstybei ir turiu pagrindo manyti, kad pastarąją lobio dalį gali ištikti panašus likimas. Kartu su istorinėmis relikvijomis Lietuvos valstybė netektų ir dalies savo istorijos“, – žurnalistams ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė S. Poderis.

Anot jo, Kultūros paveldo departamento (KPD) svetainėje paviešintame atrastų daiktų sąraše trūksta trijų objektų, esančių jo padarytose nuotraukose – sidabrinės lentelės, auksinio rutulio ir objekto, primenančio žmogaus kaulus.

Jis taip pat pabrėžė, kad tokios vertybės kaip valdovų valdžios simboliai, Vilniaus katedra, bažnyčios, jose esantis turtas ir kiti tautos kultūros objektai turi priklausyti valstybei.

„Turime raktą, reikia surasti spyną“

S. Poderis taip pat tikino turintis įrodymų, kad 1931 metais, rugsėjo 21 dieną, Vilniaus katedroje buvo atrasti ne trijų, o keturių Lietuvos valdovų palaikai, anot restauratoriaus, pastarieji – galimai Vytauto Didžiojo.

„Greta Lietuvos valdovo Aleksandro Jogailaičio, Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsbugaitės buvo ir dar vieno asmens palaikai, kurie, remiantis tarpukario mokslininkų liudijimais, turėtų būti identifikuojami kaip vieno iš reikšmingiausių Lietuvos valstybės valdovų Vytauto Didžiojo palaikai“, – teigė S. Poderis.

„Esu įsitikinęs, kad šio didžiausios to meto Europos valstybės valdovo Vytauto Didžiojo palaikai vis dar turi būti Vilniaus katedroje, ar buvo joje bent jau iki tol, kol mano rastą Lietuvos visuomenei priklausantį lobį neteisėtai išėmė“, – sakė jis.

BNS rašė, kad S. Poderis dėl KPD veiksmų, atidengiant Vilniaus arkikatedros požemiuose rastas Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Į prokuratūrą taip pat kreipėsi ir viešoji įstaiga „Rūpi“.

Anot S. Poderio, jis į prokuratūrą kreipėsi dėl „pažeidimų išimant lobį“.

„Kriminalistai gali kadras po kadro filmuotą medžiagą pažiūrėt, galbūt aš ir daugiau kažką nufilmavau, ko aš pats dar nematau. Tai tiesiog, noras yra, kad būtų atliktas tyrimas ir nustatyta, kas ten atsitiko ir kur dingo šitie daiktai“, – teigė jis.

S. Poderis patikino taip pat prokuratūrai perduosiantis patvirtinančius įrodymus, kad arkikatedroje gali būti ir Vytauto Didžiojo palaikai.

„Šiandien pranešu, kad šį faktą patvirtinančius įrodymus išsiųsiu Lietuvos prokuratūrai, – teigė S. Poderis. – Nes turiu pagrindo manyti, kad dabar, atskleidus šio įrodymo turinį, lygiai kaip ir atrasto lobio dalis, Vytauto Didžiojo palaikai ir jo įkapės iš Vilniaus katedros gali dingti, būti sunaikintos arba jų nebus galimybės surasti ir ištirti.“

Restauratoriaus teigimu, nuo tarpukario sklandė legenda, kad „tarp karalių buvo surastas dar vienas asmuo, tiktai nebuvo aiškių tiesioginių įrodymų“.

„Šiandien mes turime tą įrodymą. Aš neteigiu, kad tai yra 100 proc. Vytauto palaikai. Juos reikia ištirt, padaryt DNR ir taip toliau. Juos surasti, visų pirma, Katedroje reikia. Bet mes turime raktą, reikia surasti spyną“, – teigė jis.

Ministerija valstybės žinion perimti radinių neketina

S. Poderis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad insignijos nepriklauso valstybei bei vis dar nėra įtrauktos į registrą.

Kilus nelaimei, pavyzdžiui, prasidėjus karui, anot S. Poderio, valstybei priklausančio kultūrinio paveldo apsaugojimu rūpinasi atitinkamos institucijos, tad atrastoms insignijoms tokiu atveju kiltų pavojus.

„Šiandien, jeigu tai priklauso bažnyčiai, tai tas pats, kas priklauso man ar jums. Tiktai tai įtraukta į kultūros vertybių registrą. Bet jūs sprendžiat, ką su jomis daryt, ne valstybė. Tą įsisąmonint reikia. Dėl ko tai yra taip svarbu, kad jos būtų grąžintos valstybei“, – teigė S. Poderis.

„Tai nėra lobyno dalis. (...) Lobyną sudaro liturginiai indai, procesiniai indai. Čia nei prie ko šitie dalykai yra prie lobyno“, – pridūrė jis.

Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė BNS teigė, kad šiuo metu yra baigiamas rengti įsakymas dėl Kultūros objektų įrašymo į kultūros vertybių registrą, kuris ministrui Šarūnui Biručiui bus pateiktas pasirašyti šiam grįžus iš atostogų.

„Šiuo įsakymu bus užbaigtas vertybių apsaugos teisinio statuso suteikimo procesas, bet vertybių apsauga įsigaliojo nuo pat šio proceso pradžios“, – BNS raštu perduotame komentare sakė viceministrė.

Tuo metu perimti insignijų valstybės nuosavybėn ministerija nesiruošia.

„Šios vertybės visada buvo Katedroje ir yra anksčiau rasto Katedros lobyno dalis, todėl perimti iš savininko nėra teisinio pagrindo“, – teigė I. Veliutė. – Juo labiau, kad Bažnytinio paveldo muziejus jau geranoriškai paskolino pirmąją vertybę, kuri restauratoriams pateikus ekspertizę ir leidimą, eksponuojama Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykstančioje parodoje.“

Taip pat I. Veliutė BNS tikino palaikanti S. Poderio iniciatyvą kreiptis į prokuratūrą.

„Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę kreiptis į prokuratūrą ir, tiesą sakant, džiaugiuosi šia iniciatyva. Bus proga išsklaidyti abejones ir neabejoju, kad Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos dalinsis turima informacija“, – teigė viceministrė.

Rinksis į posėdį

Seimo Kultūros komitetas ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ketina surengti bendrą posėdį, kurio metu būtų plačiau gilinamasi į susidariusią situaciją.

„Mes, Kultūros komitetas, planuojame su Laisvės kovų ir atminties komisija, su Dariumi Jakavičiumi, pasidaryti posėdį. (...) Jeigu visuomenė kelia klausimus, juos reikia atsakyti. Tai pasikviesime profesionalius istorikus, tos srities žinovus ir pakalbėsime apie šitą temą dar kartelį“, – BNS sakė Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Anot jo, į posėdį galbūt bus pakviestas ir pats S. Poderis.

„Pakviesim ir jį. Nematau problemų pasikviesti ir jį, tegu išdėsto žmogus savo savo poziciją, ir aš manau, kad kad čia nieko tokio“, – teigė K. Vilkauskas.

BNS rašė, kad Katedros požemiuose gruodį buvo išimtos Antrąjį pasaulinį karą paslėptos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro, Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elžbietos Habsburgaitės laidojimo karūnos, kitos vertybės.

Taip pat – Barboros Radvilaitės pomirtinė karūna ir kitos insignijos; slaptavietėje buvo ir šešios sidabrinės plaketės, puošusios šv. Kazimiero koplyčią, votų, žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos, vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.

Savo ruožtu dailės kūrinių restauratorius S. Poderis tvirtino apie slaptavietę su vertybėmis žinojęs pastarąjį dešimtmetį ir kaltino Vilniaus arkivyskupiją pasisavinus jo atradimą.

S. Poderis teigė slaptavietę atradęs, kai ekskursijos katedroje metu pasinaudojo endoskopine kamera, ir apie atradimą informavęs šalies vadovus.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis po šių pareiškimų tvirtino, kad Vilniaus arkikatedros požemiai bus saugomi stipriau, o tokie tyrimai turi būti atliekami ne privačia, bet valstybės iniciatyva.

Be to, insignijos, apie kurias pranešta sausio pradžioje, buvo išimtos nedalyvaujant KPD atstovams ir jų neinformavus apie procesą, išėmimas nebuvo filmuojamas.

Dėl to KPD vasario pradžioje Vilniaus arkivyskupijai skyrė 868 eurų baudą.

Autorė Karolina Ambrazaitytė

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius