Nyderlandus nusiaubė smarkiausia iki šiol vasaros audra.

AFP nuotr.

Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad kai kurių Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymas lotyniškais rašmenimis dokumentuose neprieštarauja Konstitucijai. Dėl asmenvardžių rašymo į KT kreipėsi grupė Seimo narių, kurie prašė įvertinti įstatymo nuostatą, kuri leidžia vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne valstybine kalba, tai yra, nelietuviškas raides w, q ir x. Pasak KT, Seimas privalo paisyti konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir saugoti valstybinę lietuvių kalbą, tačiau taip pat turi tinkamai įvertinti žmogaus teisę į asmens privataus gyvenimo apsaugą. Pasak teismo, žmogaus vardas ir pavardė yra neatsiejamai susijusi su asmens tapatybe.

Būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Eurostato duomenimis, sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 metais, būstas Lietuvoje pabrango 13,1 procento. Labiau jis brango tik Kroatijoje (14 proc.). Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu – būsto kainos Lietuvoje išaugo 1,8 procento. Latvijoje ir Estijoje jos nepakito. Visoje ES būsto kainos per metus vidutiniškai kilo 0,8 proc., per ketvirtį – mažėjo 0,7 procento. Registrų centras savo ruožtu pranešė, kad birželį parduota daugiausia šiais metais nekilnojamojo turto, tačiau kol kas nei mėnesio, nei pusmečio rezultatai nepasiekė 2022 metų pardavimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad ėmęsis kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos Seimas vilkina laiką. Pasak šalies vadovo, vietoje to, kad Seimo nariai apsispręstų „už“ ar „prieš“, jie „daro visokius viražus“. Jis taip pat stebėjosi, kad kreiptis į KT dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai parlamentas sumanė praėjus keleriems metams po jos pateikimo. Taip jis kalbėjo po to, kai parlamentarai antradienį pradėjo svarstyti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymą kreiptis į KT dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam Lietuvos įstatymui. Motyvuojama, kad šis teismas būtų nešališkas arbitras, kuris išaiškintų, kiek pagrįsta kritika šiai konvencijai.

Šeimų sąjūdžio 2021-ųjų rugsėjo 10-ąją planuotas renginys prie Seimo galėjo vykti, nusprendė teismas. Vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą bei atmetė Vilniaus savivaldybės apeliacinį skundą. Ankstesniu sprendimu konstatuota, kad teisė į susirinkimų laisvę gali būti ribojama tik kai siekiama užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, o savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas buvo grįstas ne objektyviais faktais, o abstrakčiais argumentais ir prielaidomis. Lietuvos šeimų sąjūdis siekė surengti daugiatūkstantinį mitingą prie Seimo dėl numatomų ribojimų imuniteto COVID-19 neturintiems asmenims, dėl partnerystės įteisinimo vienos lyties asmenims ir kitais klausimais.

Vilniaus Migracijos departamento skyrius laikinai stabdo asmens tapatybės dokumentus užsisakyti norinčiųjų aptarnavimą gyva eile. Sprendimas nuo liepos 10 dienos sustabdyti aptarnavimą iš anksto neužsiregistravus priimtas dėl itin išaugusių srautų. Išimtys bus taikomos užsisakantiems dokumentą skubos tvarka, pensininkams ir žmonėms su negalia. Atsiimti dokumentus taip pat bus galima nesiregistravus.

Karas Ukrainoje

• Ukrainos kariuomenė pranešė sunaikinusi rusų formuotę Maskvos kontroliuojamoje Makijivkoje, esančioje Donecko srityje. Pasak Rusijos pareigūnų ir žiniasklaidos, per Kyjivo išpuolius vienas žmogus žuvo, o dešimtys buvo sužeisti. Ukraina pastarųjų teiginių nekomentavo. Donecko regioną nuo 2014 metų iš dalies okupavę Kremliaus remiami separatistai, o visiškas jo užėmimas yra vienas pagrindinių Rusijos karinių tikslų Ukrainoje.
• Britų žvalgyba paskelbė, jog trumpai gyvavęs rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino maištas paaštrino esamus nesutarimus Rusijos nacionalinio saugumo bendruomenėje, ir tai iliustruoja įtarimai, kurie galimai krito ant aukšto rango karininkų. Pastebima, jog Rusijos oro ir kosmoso pajėgų vyriausiasis vadas ir Rusijos pajėgų Ukrainoje vado pavaduotojas generolas Sergejus Surovikinas viešumoje nesirodė nuo birželį įvykusio „Wagner“ maišto, o gynybos ministro pavaduotojas generolas pulkininkas Junus-bekas Jevkurovas nedalyvavo pirmadienį per televiziją transliuotame Gynybos ministerijos vadovybės susitikime.
• Jungtinės Tautos pareiškė, kad nerimauja dėl Ukrainos grūdų eksporto susitarimo, kuris gali žlugti per dvi savaites. Tai keltų grėsmę pažeidžiamiausių pasaulio žmonių grupių aprūpinimui maistu. Juodosios jūros grūdų iniciatyvos galiojimas baigsis liepos 17 dieną, nebent Rusija sutiks ją atnaujinti.
• Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Prancūzijos kolegai Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Rusija planuoja pavojingas provokacijas Maskvos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje. Kremlius savo ruožtu trečiadienį įspėjo, jog provokacijas didžiausioje Europoje elektrinėje gali rengti Kyjivas. Per visą Rusijos invaziją išlieka nuogąstavimai dėl rizikų, susijusių su šios elektrinės saugumu. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad galimos provokacijos Maskvos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje yra realios, nes agresorius – neprognozuojamas.

Remiantis JAV meteorologų antradienį atliktais pirminiais matavimais, pirmadienis buvo karščiausia pasaulio istorijoje diena. Temperatūra pasiekė 17,01 laipsnio ir, remiantis nuo 1979 metų fiksuojamais duomenimis, šis rodiklis viršijo ankstesnį rekordą, užfiksuotą praėjusių metų liepos 24 dieną – 16,92 laipsnio Celsijaus. Naujasis rekordas dar nepatvirtintas kitais matavimais, o netrukus, prasidėjus vasarai šiauriniame pusrutulyje, o Ramiajame vandenyne – meteorologiniam reiškiniui „El Nino“, gali būti ir viršytas.

Nyderlandus ir dalį Vokietijos nusiaubė stipriausia iki šiol užfiksuota vasaros audra. Ji nusinešė dviejų žmonių gyvybes ir sutrikdė tarptautines keliones lėktuvais bei traukiniais. Amsterdamo Schipholio oro uostas, vienas judriausių Europoje, atšaukė 400 skrydžių, taip pat buvo atšaukti traukinių „Eurostar“ reisai iš Amsterdamo į Londoną ir greitieji traukiniai į Vokietijos miestus bei daugelis vietinių traukinių reisų. Netoli Amsterdamo ant automobilio užvirtus medžiui žuvo 51 metų moteris, o greitkelius blokavo nuvirtę medžiai ir apvirtę sunkvežimiai.

Kanada, Jungtinė Karalystė, Švedija ir Ukraina padavė Iraną į Tarptautinį Teisingumo Teismą, prašydamos atsiprašyti ir sumokėti kompensacijas 2020 metais numušto lėktuvo keleivių šeimoms. Jos teigia, kad 2020-ųjų sausio 8-ąją numušdamas bendrovės „Ukraine International Airlines“ lėktuvą, pakilusį iš Teherano ir skridusį į Kyjivą, Iranas pažeidė daugybę įsipareigojimų pagal civilinės aviacijos konvenciją. Tuomet žuvo visi 176 lėktuve buvę žmonės: Kanados, Švedijos, Ukrainos, JK, Afganistano ir Irano piliečiai bei gyventojai.  Tris dienas po incidento neigęs savo atsakomybę, Iranas pareiškė, kad jo pajėgos numušė orlaivį per klaidą, supainioję su amerikietiška raketa.

Izraelio kariuomenė paskelbė baigusi dvi dienas trukusią operacija okupuoto Vakarų Kranto Džanino rajone. Per ją žuvo 12 palestiniečių ir vienas Izraelio karys. Reidui Džanino pabėgėlių stovykloje buvo pasitelkta šimtai karių, taip pat dronai ir kariuomenės buldozeriai, kurie ardė gatves, surengta keletas oro smūgių. Irzaelio teigimu, ji padarė didelę žalą kovotojų grupuotėms. Per reidą kariuomenė teigė aptikusi kovotojų slėptuves, ginklų sandėlius ir šachtą, kurioje buvo laikomi sprogmenys.

Nuo šiol Sprintas – dar patogiau: atsisiųskite programėlę!

Radai klaidą? Nori pagirti? Turi idėją, pasiūlymą ar komentarą? Susisiek! naujienlaiš[email protected]

Manai, kad šis „Sprintas“ būtų naudingas draugui ar kolegai? Persiųsk

Kažkas jį persiuntė tau ir norėtumei prenumeruoti? Užsuk čia

BNS Sprinto naujienlaiškį gavote, nes jį užsisakėte BNS puslapyje
arba gavote jį kaip dovaną kartu su 15min prenumerata

Naujienlaiškio turinį perpublikuoti kitose žiniasklaidos.
priemonėse be BNS sutikimo draudžiama.