BNS app
 
 
 
2024.03.19 11:03 |Kategorija:  Cover news
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Premjerė pateikė L. Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus (papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, kovo 19 d. (BNS). Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį prezidentui oficialiai pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus, pranešė Vyriausybė.

„Kandidatūra teikiama atsižvelgiant į L. Kasčiūno patirtį ir aktyvią veiklą NSGK pirmininko pareigose, ypač reikšmingas siekiant artimiausio laikotarpio krašto apsaugos stiprinimo prioritetų įgyvendinimo“, – teigiama pranešime.

Dabartinis Krašto apsaugos ministerijos vadovas Arvydas Anušauskas, paprašius premjerei, praėjusią savaitę pranešė paliekantis pareigas.

I. Šimonytė teigė ministrui pasiūliusi trauktis dėl pernelyg mažo aktyvumo svarbiausiais pastarojo meto krašto apsaugos sistemos klausimais, tokiais kaip šaukimo į kariuomenę reforma, papildomų gynybos finansavimo šaltinių paieška, aktyviojo karių rezervo plėtimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda su L. Kasčiūnu žada susitikti trečiadienį. Šalies vadovas yra sakęs, kad sprendžiant dėl naujo ministro kandidatūros jam bus svarbu užtikrinti sklandų darbų Krašto apsaugos ministerijoje tęstinumą

L. Kasčiūnas sakė, kad jo pagrindinis uždavinys pareigose būtų diegti visuotinės gynybos principą.

Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

Autorius Augustas Stankevičius

[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 
 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Antradienis, kovo 19

2024.03.19 10:13
Užsienio naujienos 2024.03.19 10:13
2024.03.19 08:41
Užsienio naujienos 2024.03.19 08:41
2024.03.19 08:19
Užsienio naujienos 2024.03.19 08:19
2024.03.19 04:45
Lietuvos politika 2024.03.19 04:45

Pirmadienis, kovo 18

2024.03.18 15:09
Užsienio naujienos 2024.03.18 15:09
2024.03.18 14:39
Užsienio naujienos 2024.03.18 14:39
2024.03.18 14:37
Kriminalai 2024.03.18 14:37
 
2024.02.27 07:50 |Kategorija:  Cover news with delay , Komentarai
Irmantas Gelūnas/BNS nuotr.

Saulius Jakučionis: Gynybos mokestis: kas taps lyderiu? – KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

2024-02-27

-----------------------------

Šiandien BNS paviešino visuomenės nuomonės apklausą apie gynybos mokestį, kad tik du iš dešimties jį mokėtų patys, o daugiau nei trečdalis žmonių iš viso nemano, kad finansuoti krašto apsaugą reikėtų labiau.

Tai yra viso to, ką gynybos klausimais Lietuvos politikoje matome pastaruosius kelis mėnesius, priežastis ir atspindys.

Mažai kas nori mokėti didesnius mokesčius, net jeigu jie nukreipiami teisingam tikslui. Būtent dėl šitos priežasties sociologai apskritai nerekomenduoja visuomenės apklausose klausti apie mokesčių didinimą. Bet norėjome įsitikinti, kodėl politikų galvos šiuo klausimu – vis dar smėlyje.

Sausio pabaigoje politikus, verslo ir darbuotojų atstovus pasikalbėti dėl didesnio gynybos finansavimo pakvietusi premjerė Ingrida Šimonytė atėjo be savo pasiūlymo. Ji primygtinai atsisakė pasakyti, kad Vyriausybė siūlys didinti mokesčius, pripažinusi, jog nenori skambių antraščių žiniasklaidoje.

Finansų ministerija, pateikusi paskaičiavimus, kiek vieno ar kito mokesčio kėlimas leistų surinkti papildomų lėšų gynybai, dievagojasi nieko pati nesiūlanti.

Krašto apsaugos ministerija tame pačiame susitikime tik pristatė lėšų poreikį, bet Arvydas Anušauskas atsisako pasakyti savo nuomonę, iš kur tuos pinigus paimti.

Užsienio reikalų ministras ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, jau kelis mėnesius skelbiantis apie tai, kad pasiruošti galimam karui su Rusija turime labai nedaug laiko, nesiteikia pateikti savo siūlymų. Pirmiausia ragina politikus susitarti dėl grėsmės apimties, bet nesugeba to padaryti net su savo partijos deleguotu krašto apsaugos ministru.

Koalicijos partneriai siūlo kariuomenei dalį pinigų sumesti panašiai, kaip susimetame Lietuvos Raudonajam Kryžiui ar „Penktai kojai“. Kariuomenei, kuri vystymąsi, o taigi ir finansus, prognozuoti stengiasi dešimtmečiu į priekį. Patys nuspręskite, kaip jums tai atrodo.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėl gynybos finansavimo laukia Vyriausybės siūlymų. Nes lengviau yra pakritikuoti, o paskui vis tiek pasirašyti priimtą įstatymą, nei atėjus laikui imtis realios lyderystės, praktiškai nuo kadencijos pradžios kartojant, jog gynybos finansavimas turi augti.

Pinigų krašto apsaugai poreikis, beje, didžiulis. Kitąmet nustos galioti bankų solidarumo įnašas ir finansavimas gynybai turėtų grįžti prie maždaug 2,5 BVP. Jų neužteks divizijai iki 2030 metų sukurti ir vokiečių brigadai priimti – įsipareigojimams, nuo kurių neįmanoma atsitraukti. Jiems įgyvendinti reikės apie pusės milijardo eurų kasmet.

Ištraukti tokią sumą iš ekonomikos augimo – neįmanoma. Skolintis nuolatinėms išlaidoms – įmanoma, bet šitaip neišvengiamą sprendimą dėl didesnių mokesčių perkelsime ateities kartoms.

Didinti finansavimą galima pasitelkiant visų įmanomų būdų visumą, bet kad jis iš tiesų būtų tvarus ir viešųjų paslaugų kokybė bei išmokų apimtis ir didinimo tempas nemažėtų, mokesčių didinimas yra neišvengiamas.

Tad kas pirmas pasakys, koks turi būti sprendimas? O gal galiausiai to nepadarys niekas?

Atidundant rinkimų sezonui politikai nenori priimti nepopuliarių sprendimų. Kai kas bijo pralaimėti be penkių minučių laimėtus rinkimus, kai kas – sudeginti palaikymo likučius.

Kaip piliečiui, man norisi tikėti, kad su valstybės ateitimi, išgyvenamumu susiję klausimai netaps politinių manipuliacijų įrankiu. Bet panašu, kad tampa.

Žmonėms tai siunčia žinią, kad politikos elito piešiamų grėsmių nereikia vertinti rimtai. Taip kartais atrodo net mums, esantiems taip arti politikos, nors lyg suprantame, kad politinėse kovose taisyklių – mažai. O ypač, kai vyksta treji rinkimai per metus.

Anksčiau būta kitaip.

2015-aisiais nuo siūlymo grąžinti šaukimą į kariuomenę paviešinimo iki įstatymo priėmimo Seime praėjo 24 dienos. Palyginimui, pernai Krašto apsaugos ministerija ketinimus reformuoti šaukimą pristatė vasarį, o pateikė Seimui – tik gruodį. Svarstymai tęsiasi, nors daugelis tyliai supranta, jog parlamentui seniai metas spręsti dėl didesnių šaukimo ambicijų. O jeigu ne – aiškiai įvardyti alternatyvą, kaip Lietuvos kariuomenę užpildyti personalu.

Praėjus lygiai mėnesiui po to, kai „žalieji žmogeliukai“ 2014 metais pirmą kartą buvo pastebėti Kryme, prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino partijas per penkerius metus padidinti gynybos finansavimą iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Kaip tarė, taip padarė. Tuo metu krašto apsaugai buvo neskiriamas ir vienas procentas.

Tokiu tempu Lietuva reagavo į tai, kad Rusija pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo pasiglemžė kitos šalies teritoriją.

Nuo 2022 metų vasario 24-osios Rusija Ukrainoje tą daro kiekvieną dieną. Lietuva ir vėl reagavo, bet atėjus metui politikams priimti sprendimą daugeliui metų į priekį, kol kas likta trypčioti.

Negi per dešimt metų pripratome prie to, kad Europoje iš naujo braižomos valstybių sienos?

-----------------------------------

Saulius Jakučionis yra naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius.

[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: