Ankara, liepos 7 d. (AP-AFP-BNS). Turkijoje antradienį prasideda dvi dienas truksiantis NATO viršūnių susitikimas, į Ankarą sukviesiantis pasaulio lyderius gilėjančių saugumo iššūkių ir besikeičiančio naštos pasidalijimo Aljanse fone.

Liepos 7–8 dienomis Ankaroje laukiama visų 32 NATO šalių narių lyderių, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), taip pat užsienio reikalų ir gynybos ministrų, aukšto rango diplomatų, tarptautinių organizacijų atstovų ir tūkstančių užsienio svečių.

Artėjant renginiui, Turkija ėmėsi plataus masto saugumo priemonių: dislokavo dešimtis tūkstančių policijos pareigūnų ir paskelbė aukščiausią oro gynybos parengtį, kartu uždrausdama viešus susibūrimus bei įvesdama prieštaringai vertinamus saviraiškos ir susirinkimų laisvės suvaržymus.

Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti susitikimo saugumą. Taip pat norima pademonstruoti šalies galią ir pabrėžti Turkijos įsipareigojimą NATO, nors ši valstybė dažnai vaizduojama kaip Aljanso atskalūnė.

Turkija taip pat pristatė naują VIP oro uostą, įrengtą buvusiame kariniame aerodrome, specialiai NATO lyderiams priimti.

Ankaroje vyksiančiame susitikime NATO narės turėtų aptarti gynybos finansavimo klausimus ir besikeičiantį JAV vaidmenį Aljanse.

Donaldas Trumpas

Pagrindinė darbotvarkė bus skirta vienybei, D. Trumpui kritikavus sąjungininkus dėl nepakankamos paramos JAV vadovaujamam karui Irane ir pastangoms vėl atidaryti Hormuzo sąsiaurį.

Jis pastaruoju metu siuntė prieštaringus signalus dėl amerikiečių pajėgų dislokavimo Europoje ir grasino pasitraukti iš Aljanso.

Turkijos, kaip šeimininkės, vaidmuo, regis, padėjo užsitikrinti D. Trumpo dalyvavimą, nes šis palaiko glaudžius ryšius su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).

„Na, jei ne tas faktas, kad susitikimą Turkijoje rengia prezidentas Erdoganas, nemanau, kad būčiau ten vykęs“, – sakė jis žurnalistams po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte (Marku Riute) Baltuosiuose rūmuose praėjusį mėnesį.

Prieš susitikimą R. T. Erdoganas apibūdino Turkiją kaip patikimą sąjungininkę, kuri nuosekliai prisiima atsakomybę pietrytiniame NATO flange ir toliau vaidins svarbų vaidmenį Aljanse. Jis teigė, kad jo šalis siekia, jog Ankaros viršūnių susitikimas „taptų atskaitos tašku NATO istorijoje“.

Nuo 1952 metų NATO priklausanti Turkija turi antrą pagal dydį Aljanso kariuomenę po JAV, sparčiai augančią gynybos pramonę ir užima strategiškai svarbią vietą Europos, Artimųjų Rytų, Juodosios jūros ir Kaukazo sankirtoje.

Visgi šalis dažnai veikė savarankiškai, erzindama sąjungininkus atsisakymu prisijungti prie sankcijų Rusijai, įsitraukdama į ginčus su Graikija ir įsigydama rusiškas oro gynybos sistemas – tai lėmė jos pašalinimą iš JAV vadovaujamos F-35 programos 2019 metais.

Ukrainos klausimas

Susitikime, be kita ko, laukiama ir su Rusijos invazija penktus metus kovojančios Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

NATO narės Europoje ir Kanada žada Ankaroje įsipareigoti šiais ir kitais metais Ukrainai skirti po 70 mlrd. eurų karinės paramos.

V. Zelenskis antradienį dalyvaus NATO lyderių vakarienėje, tačiau nedalyvaus pagrindiniame viršūnių susitikime kitą dieną.

Pareigūnai nenori, kad Ukrainos klausimas taptų per daug pastebimas, baimindamiesi neigiamo D. Trumpo požiūrio, jo pastangoms užbaigti karą atsidūrus aklavietėje.

Tačiau JAV lyderis, atrodo, davė ženklą, kad jo požiūris į Ukrainą praėjusį mėnesį vykusiame Didžiojo septyneto (G7) susitikime galėjo sušvelnėti, o kiti vadovai gali bandyti pasinaudoti bet kokiu pastebimu postūmiu.

Aukščiausiojo lygio susitikime taip pat dalyvaus Aljanso partnerės Australija, Japonija, Naujoji Zelandija ir Pietų Korėja; su jomis numatytos diskusijos dėl euroatlantinio ir Indijos bei Ramiojo vandenynų regiono saugumo.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius