patikslinta Estijos ministro citata

Vilnius, liepos 29 d. (BNS). Baltijos šalių finansų ministrai Vilniuje pareiškė paramą Europos Komisijos (EK) šį mėnesį pristatytam beveik 2 trln. eurų 2028–2034 metų biudžeto projektui arba siūlo jį netgi didinti. Tuo metu Lietuvoje viešintis Vokietijos vicekancleris vadina biudžetą „per dosniu“.

„Mes pasidalinome šalių pozicijomis. Kai kuriais klausimais jos gana ženkliai skiriasi, pavyzdžiui, dėl Europos Sąjungos biudžeto apimties. Baltijos šalių ministrai išsakė poziciją, kad reikia laikytis to pasiūlyto ES biudžeto dydžio, kurį Europos Komisija pasiūlė ir galbūt netgi jį didinti. Tuo tarpu Vokietijos vyriausybė turi kitokią poziciją“, – spaudos konferencijoje Vilniuje antradienį sakė finansų ministras Rimantas Šadžius. 

EK praėjusį trečiadienį pristatė beveik 2 trln. eurų siekiantį 2028–2034 metų bloko biudžeto projektą, kuriuo siekiama skatinti konkurencingumą, remti Ukrainą ir patenkinti tradicinius Europos pinigų gavėjus, pavyzdžiui, ūkininkus.

R. Šadžiaus teigimu, derybos dėl naujo ES biudžeto „greičiausiai bus sunkios“, tai bus ir vienas prioritetinių klausimų Lietuvai 2027 metais pirmąjį pusmetį pirmininkaujant ES Tarybai. 

„Mes norime stiprinti daugiametę finansinę programą, tačiau Europos Komisijos pasiūlymas yra per didelis, per dosnus, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kai turime elgtis labai atsakingai ir tvarkytis su mokesčių mokėtojų lėšomis labai atsakingai“, – kalbėjo Vokietijos vicekancleris ir finansų ministras Larsas Klingbeilas.

„Esu tikras, kad dirbsime dėl bendrų pozicijų, kad sutartume dėl bendros daugiametės finansinės programos“, – pridūrė jis.

Vokietija kiek anksčiau buvo pareiškusi negalinti priimti pristatyto projekto, kurį EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pavadino „ambicingiausiu kada nors pasiūlytu“.

Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi (Jurgenas Ligis) sakė, kad esant didesniam gynybos išlaidų poreikiui reikalingas ir didesnis ES biudžetas. 

„Mums reikia daugiau išlaidų, tęsiant mūsų dabartinę politiką bei atliepiant naujus iššūkius, kurie yra susiję su saugumu. Mūsų laukia dar tikrai nelengvos diskusijos bandant įtikinti kitus Europos Sąjungos lyderius, kad mums reikia didesnio bendro biudžeto“, – Vilniuje sakė J. Ligi.

Latvijos finansų ministro Arvilo Ašeradeno teigimu, EK pasiūlymas yra konstruktyvus.  

„Esame atviri tolesnėms diskusijoms, kaip reikėtų diversifikuoti programos lėšas, tačiau tikime, kad turime užtikrinti paprastesnį požiūrį, sumažinti biurokratinę naštą ir greičiau reaguoti į krizes. (...) Mes negalime palaikyti tolesnio mažinimo Sanglaudos ir Bendros žemės ūkio politikos sritims, kurios yra gyvybiškai svarbios mūsų visuomenėms“, – spaudos konferencijoje teigė A. Ašeradenas. 

Anot R. Šadžiaus, Baltijos šalių ir Vokietijos ministrai sutarė, kad ES biudžetas turi būti naudojamas efektyviai, finansuoti tarptautiniams projektams – europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“ ir Baltijos šalių elektros linijoms su Vakarų Europa.

Finansų ministerija anksčiau BNS teigė, kad derybose Lietuva sieks didelio dėmesio rytinio Bendrijos pasienio regiono saugumui, pakankamo Sanglaudos politikos ir Bendros žemės ūkio politikos, regionų ekonominio suartėjimo, rytinio pasienio regiono iššūkių finansavimo.    

Autorius Giedrius Gaidamavičius

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/6888a4ae8c8e97a44abf3340

[email protected], Verslo naujienų skyrius