atnaujinimai, papildymai visame tekste

Vašingtonas, kovo 21 d. (AFP-AP-BNS). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė svarstantis „laipsniškai užbaigti“ karines operacijas prieš Iraną, Jungtinėms Valstijoms laikinai sušvelninus sankcijas Irano naftos siuntoms, siekiant sustabdyti pasaulinę tiekimo krizę.

Nepaisant to, Jungtinės Valstijos į regioną siunčia dar tris desantinius laivus ir apie pustrečio tūkstančio jūrų pėstininkų.

Penktadienį paskelbtas D. Trumpo įrašas socialiniuose tinkluose pasirodė po Irano grasinimų pulti poilsio ir turizmo objektus visame pasaulyje bei dar vienos dienos, paženklintos antskrydžių, dronų ir raketų atakų Artimųjų Rytų regione.

Iranas surengė naują dronų ir raketų atakų bangą prieš Saudo Arabiją ir Izraelį, po to, kai aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei (Modžtaba Chamenei) pareiškė sudavęs „svaiginantį smūgį“ savo šalies priešams.

D. Trumpas įraše socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad Jungtinės Valstijos „labai priartėjo prie savo tikslų įgyvendinimo, todėl svarstome galimybę laipsniškai užbaigti savo didžiules karines pastangas Artimuosiuose Rytuose“.

Šis įrašas buvo kol kas stipriausias ženklas, kad jis gali būti pasirengęs greitai nutraukti vasario 28 dieną prasidėjusius karo veiksmus.

Tačiau tai, regis, prieštarauja jo administracijos žingsniui sustiprinti savo galią regione ir paprašyti Kongreso dar 200 mlrd. dolerių karui finansuoti.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt (Kerolain Livit), netrukus po D. Trumpo žinutės paskelbusi įrašą socialiniame tinkle „X“, teigė: „Prezidentas ir Pentagonas prognozavo, kad šiai misijai įvykdyti prireiks maždaug 4–6 savaičių.“

„Rytoj prasideda 3 savaitė – ir JAV ginkluotosios pajėgos atlieka išskirtinį darbą, – tęsė K. Leavitt. – Diena iš dienos Irano režimas yra žlugdomas, o jų galimybės kelti grėsmę Jungtinėms Valstijoms ir mūsų sąjungininkams yra smarkiai silpninamos.“

Didėjant susirūpinimui dėl naftos kainų ir pasaulinio tiekimo trūkumo, JAV iždo departamentas pranešė laikinai atšaukiantis sankcijas Irano naftai, kuri jau pakrauta į laivus.

Leidimas suteikia teisę pristatyti ir parduoti Irano žalią naftą ir kitus naftos produktus, pakrautus į laivus iki kovo 20 dienos, ir galios iki balandžio 19 dienos, nurodė departamentas.

„Laikinai atverdamos šią esamą pasiūlą pasauliui, Jungtinės Valstijos greitai pateiks pasaulinėms rinkoms maždaug 140 mln. barelių naftos, padidindamos pasaulinį energijos kiekį ir padėdamos sumažinti laikiną spaudimą tiekimui, kurį sukėlė Iranas“, – sakė iždo sekretorius Scottas Bessentas (Skotas Besentas).

„Pavojinga eskalacija“

Faktinė Irano vykdoma Hormūzo sąsiaurio, per kurį paprastai gabenama 20 proc. pasaulio naftos ir dujų, blokada bei daugybė išpuolių prieš energetikos infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose smarkiai padidino žalios naftos kainas.

Šiaurės jūros „Brent“ naftos barelio kaina penktadienį pakilo 3,26 proc. iki 112,19 JAV dolerio.

Volstryte akcijų kainos smarkiai krito, naftos kainoms šoktelėjus dėl nuogąstavimų, kad ilgi tiekimo sutrikimai sukels pasaulinį ekonomikos nuosmukį.

Penktadienį Teherane nugriaudėjo nauji sprogimai, o Izraelis apkaltino Iraną atakavus šventąsias vietas Jeruzalėje, smūgiui palikus kraterį Senamiestyje netoli Al Aksos mečetės, Raudų sienos ir Šventojo Kapo bažnyčios.

Saudo Arabija pranešė, kad ankstyvą šeštadienį karalystės rytuose „perėmė ir sunaikino“ daugiau nei 20 Irano dronų, o Izraelis teigė, kad iš Irano buvo paleista nauja raketų banga.

Tuo tarpu Irano atakos prieš energetikos infrastruktūrą Persijos įlankoje tęsėsi.

Penktadienį dronų atakos smogė Kuveito milžiniškai Mina Al-Ahmadi naftos perdirbimo gamyklai, kilo gaisras, kuris vėliau buvo suvaldytas, o ankstesnę dieną smūgiuota į Katarui gyvybiškai svarbų Ras Lafano gamtinių dujų objektą.

Be to, Izraelio kariuomenė pranešė ankstyvą šeštadienį surengusi smūgių bangą Libano sostinėje Beirute, nukreiptą prieš Irano remiamą kovotojų grupuotę „Hezbollah“, prieš tai paraginusi kelių rajonų gyventojus evakuotis.

Tuo tarpu Turkija griežtai sukritikavo Izraelį dėl smūgių sirų kariuomenės stovykloms pietų Sirijoje, pavadindama tai „pavojinga eskalacija“.

Sirijai kol kas pavyko išvengti įtraukimo į regioninį karą.

„Mes laimėjome“

D. Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė, kad nesiekia paliaubų su Teheranu.

„Manau, kad mes laimėjome, – sakė jis. – Nenoriu paliaubų. Žinote, nesieki paliaubų, kai tiesiogine prasme naikini kitą pusę.“

D. Trumpas, išvadinęs NATO sąjungininkus „bailiais“, pareiškė, kad kitos šalys turės prisiimti atsakomybę už Hormūzo sąsiaurio saugumą.

„Hormūzo sąsiaurį prireikus turės saugoti ir prižiūrėti kitos juo besinaudojančios šalys – Jungtinės Valstijos to nedaro!“ – rašė jis.

„Jei paprašys, mes padėsime šių šalių pastangoms Hormūze, bet to neturėtų prireikti, kai Irano grėsmė bus išnaikinta“, – teigė prezidentas.

D. Trumpas sakė, kad Jungtinės Valstijos norėjo kalbėtis su Iranu, bet esą „nebėra su kuo kalbėtis“ dėl buvusio Irano aukščiausiojo lyderio ir kitų aukštų pareigūnų nužudymo.

Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis viešumoje nepasirodė nuo tada, kai buvo paskirtas pakeisti savo tėvą Ali Khamenei (Ali Chamenei).

Rašytiniame pareiškime, skirtame paminėti Novrūzą, persų Naujuosius metus, M. Khamenei teigė, kad iraniečiai „sudavė jam (priešui) svaiginantį smūgį, todėl jis dabar pradeda kalbėti prieštaringus žodžius ir nesąmones“.

„Šiuo metu dėl ypatingos vienybės, kuri susikūrė tarp jūsų, mūsų tėvynainių (...) priešas yra nugalėtas“, – sakė M. Khamenei.

Irano kariuomenės atstovas generolas Abolfazlas Shekarchi (Abolfazlas Šekarčis) penktadienį perspėjo, kad šalies priešų „parkai, poilsio zonos ir turistinės vietos“ visame pasaulyje nebus saugios. Šis grasinimas vėl sustiprino susirūpinimą, kad Teheranas gali grįžti prie kovotojų išpuolių už Artimųjų Rytų ribų kaip spaudimo taktikos.

D. Trumpas ne kartą pabrėžė neplanuojantis siųsti sausumos pajėgų į kovą su Iranu, tačiau „The Wall Street Journal“ pranešė, kad į regioną vyksta papildomi 2 200–2 500 JAV jūrų pėstininkų.

Prezidentas nepatvirtino naujienų portalo „Axios“ pranešimo, kad jis svarsto galimybę okupuoti arba blokuoti Irano Chargo salos naftos centrą, siekiant paspausti Teheraną atidaryti sąsiaurį.

JAV pajėgos smogė Chargui smūgiais, kurie, pasak D. Trumpo, „visiškai sunaikino“ visus karinius taikinius saloje, tačiau Vašingtonas kol kas vengė atakuoti jos naftos infrastruktūrą.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius