Vilnius, sausio 2 d. (BNS). Žurnalistų profesionalų asociacijos ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) iniciatyvinės grupės atstovai penktadienį po antrojo visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisas rengsiančios darbo grupės posėdžio paskelbė toliau nedalyvausiantys jos darbe.

Kaip teigė Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė, tokios pozicijos žadama laikytis, kol į darbo grupės sudėtį bus įtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.

„Mes, Žurnalistų profesionalų asociacijos, taip pat ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nedalyvausime šios darbo grupės posėdžiuose tol, kol valdantieji neatsižvelgs į ekspertinės institucijos – Medijų tarybos pasiūlymą“, – darbo grupės susitikimo Seime metu tikino ji.

„Jei taip nutiks, į darbo grupės posėdžius sugrįšime. O jei norima pasilikti sau draugiškoje grupelėje, kur tik jie turės teisę spręsti, kokia bus LRT, mes patys sieksime suburti darbo grupę, kviesdami telktis geriausius Lietuvos ekspertus“, – pabrėžė žurnalistė.

Pagal Seimo valdybos sprendimą, darbo grupei priklauso 12 politikų ir penki žiniasklaidos organizacijų atstovai. Kaip išorės ekspertai pakviesti Medijų tarybos deleguoti žmonės.

Dar pirmadienį Medijų taryba Seimo pirmininkui Juozui Olekui, kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei ir parlamento valdybai adresuotame rašte paragino į darbo grupę įtraukti iš viso aštuonias žurnalistams ir žiniasklaidos laukui atstovaujančias organizacijas.

Tarp jų po vieną – Žurnalistų sąjungos, Žurnalistų draugijos, LRT iniciatyvinės grupės, akademinės institucijos, regioninės žiniasklaidos bei Žurnalistų profesionalų, Interneto žiniasklaidos (IŽA) ir Kultūros periodinių leidinių asociacijų atstovą.

Šiuo metu darbo grupėje nėra trijų iš minėtų – Žurnalistų draugijos, akademinės institucijos bei Kultūros periodinių leidinių asociacijos atstovų.

„Ši darbo grupė buvo kruopščiai sukonstruota taip, kad valdančiųjų politikai turėtų galios poziciją tiek prieš ekspertus, tiek prieš opozicijos atstovus. Atrodo, kad pagrindinis jos tikslas yra per galines duris į Seimo salę grąžinti tas pačias pataisas, imitavus diskusiją su suinteresuotomis pusėmis“, – teigė LRT iniciatyvinės grupės atstovas, žurnalistas Deividas Jursevičius.

Jis sakė, jog organizacija pasisako už politikų deleguojamų narių sumažinimą, į tarybą įtraukiant platesnį ratą visuomeninių organizacijų, žurnalistų ir darbuotojų atstovų.

Kiek anksčiau darbo grupė jau sutarė, jog toliau posėdžiauti rinksis sausio 5-ą, 8-ą, 12-ą, 14-ą, 15-ą ir 26-ą dienomis.

Būtent pirmadienį pristatymus surengti turėtų LRT taryba, IŽA, Valstybės kontrolė ir Medijų taryba.

Grupė savo išvadas ir siūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos.

Kaip rašė BNS, sudaryti darbo grupę, siekiant parengti LRT įstatymo pataisas dėl jos valdysenos keitimo, sutarta gruodžio pabaigoje per Seimo frakcijų lyderių susitikimą Prezidentūroje su Gitanu Nausėda.

Po šio susitikimo šalies vadovas pareiškė, kad valdantieji pažadėjo netaikyti skubos LRT įstatymo pataisoms, o opozicija – specialiai projekto svarstymo nevilkinti.

Valdantieji planavo dar gruodžio viduryje skubos tvarka priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Opozicijos atstovai, siekdami stabdyti projekto priėmimą skubos tvarka, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, jie registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.

Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.

Autorius Paulius Perminas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius