Vilnius, spalio 29 d. (BNS). Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, turėtų augti 2,8–4,1 proc., mano BNS kalbinti ekonomistai. 

Jų teigimu, trečiasis ketvirtis buvo stiprus tiek eksportuojančiai pramonei, tiek mažmeninei prekybai. Svarbus išliko ir vartojimas, tačiau jo įtaka ekonomikos augimui buvo kiek silpnesnė nei antrąjį ketvirtį.

„Nepaisant ūgtelėjusių energetikos sąnaudų ir tam tikrų problemų tiekimo grandinėse apdirbamosios gamybos sektoriui, trečią ketvirtį pavyko pasiekti panašų, kaip ir antrą ketvirtį, metinį 6 proc. produkcijos lyginamosiomis kainomis augimą. Todėl šis sektorius turėjo būti tas, kuris reikšmingiausiai teigiamai prisidėjo prie BVP pokyčio trečią ketvirtį“, – komentare BNS teigė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas, prognozavęs 2,8 proc. metinį BVP augimą.

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad Lietuvos gyventojų nuotaikų ir noro leisti pinigus nepaveikė nei brangesnis kuras, nei didžiausia infliacija Europos Sąjungoje.

„Geopolitinės rizikos, brangesnė energija ir infliacija kol kas labiau išgąsdino ekonomistus nei vartotojus“, – BNS teigė N. Mačiulis. Jis prognozuoja 3,5 proc. BVP augimą per metus ir 0,4 proc. per ketvirtį.

Banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad smuktelėjusios energetikos kainos ir laikinas stabilumas vasaros mėnesiais teigiamai veikė lūkesčius, o namų ūkių vartojimas ir toliau išliko svarbus BVP metinio augimo veiksnys.

Tuo metu paslaugų sektorius, pasak jos, siunčia nevienareikšmius signalus.

„Liepos-rugpjūčio mėnesių duomenys rodo, kad pardavimus (stabiliomis kainomis) palyginti su pernai augino tradiciniai paslaugų sektoriai – transportas, apgyvendinimo ir maitinimo veikla, NT, tačiau aukštos pridėtinės vertės sektoriams sekėsi silpniau“, – BNS teigė I. Genytė-Pikčienė, prognozavusi 2,8 proc. metinį ūkio augimą.

Tuo metu per ketvirtį, pasak jos, BVP šiek tiek susitraukė, nes antrojo ketvirčio rezultatui įtakos turėjo vienkartinis vartojimo šuolis po pirmosios pensijų lėšų atsiėmimo bangos. 

T. Povilauskas sako, kad metinis augimas bus kuklesnis nei antrąjį ketvirtį labiausiai dėl sumažėjusios statybų sukurtos pridėtinės vertės ir namų ūkių vartojimo įtakos. 

„Antrą ketvirtį statybų sektorius pridėjo dar 0,7 proc. punkto prie metinio BVP augimo, o trečią ketvirtį, matyt, jo įtaka augimui dėl vėluojančių tam tikrų infrastruktūrinių statybos darbų buvo artima nuliui. Tikėtina, kad statybos sektoriaus įtaka BVP bus vėl stipresnė paskutinį metų ketvirtį“, – teigė SEB ekonomistas.

„Metinis namų ūkių realusis vartojimo pokytis išliko istoriškai stiprus, bet jis mažėjo, palyginti su antru ketvirčiu, menkstant atsiimtų iš antros pakopos pensijų fondų įtakai. Be to, koją vartojimo apimčiai vis labiau pradeda kišti auganti vartojimo prekių ir paslaugų infliacija“, – pridūrė T. Povilauskas. 

Ekonomistų vertinimu, kiek didesnis nei pernykštis šių metų derlius taip pat teigiamai veikė trečiojo ketvirčio BVP rezultatą. Be to, teigiamai turėjo prisidėti ir transporto sektorius.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad trečiąjį ketvirtį metinis BVP augo 4,1 proc. Anot jo, šalies ekonomikos ciklas lieka dinamiškas, augimas – gerai diversifikuotas. 

Visgi jo vertinimu, ketvirtąjį ketvirtį ekonomikos augimas kiek sulėtės.

„Lietuvos pramonės faktiniai rodikliai lieka stiprūs, tačiau pramonės įmonių lūkesčiai apie ateitį darosi vis atsargesni – pradėjo blogėti ir euro zonos pramonės įmonių nuotaikos. Manau, kad šaltukas neapleis ir vidaus vartojimo – pensijų reformos poveikis vartojimui vis blės, o gyventojų perkamąją galią ribos aukštos energetikos kainos ir prasidėjęs šildymo sezonas“, – BNS teigė A. Izgorodinas. 

Pasak jo, per visus 2026 metus Lietuvos BVP augs 2,9 procento.

N. Mačiulio manymu, visų metų augimas šiek tiek viršys 3 proc. ir bus spartesnis nei baimintasi metų pradžioje prasidėjus neramumas Vidurio Rytuose.

Autorė Erika Alonderytė-Kazlauskė

Redaktorė Roma Pakėnienė

[email protected], +370 5 205 85 11, Verslo naujienų skyrius