Briuselis, lapkričio 20 d. (AFP-BNS). Ukrainos rėmėjai iš Europos Sąjungos (ES) ketvirtadienį pabrėžė, kad Kyjivas ir Europa privalo būti įtraukti į bet kokį taikos planą, Jungtinėms Valstijoms raginant priimti naują pasiūlymą, kuris, regis, atkartoja Rusijos reikalavimus. 

Vašingtono iniciatyva, kaip pranešama, parengta bendradarbiaujant su Maskva, sukėlė nuogąstavimų, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), nepaisant kelis mėnesius trukusių Europos pastangų, gali vėl pereiti į Kremliaus pusę.

„Kad bet koks planas veiktų, jam reikia ukrainiečių ir europiečių paramos“, – žurnalistams prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sakė bloko užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas). 

„Turime suprasti, kad šiame kare yra vienas agresorius ir viena auka. Taigi iš Rusijos pusės negirdėjome jokių nuolaidų“, – sakė ji.

Su JAV pasiūlymu susipažinęs šaltinis trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad pagal susitarimą Kyjivas turėtų atiduoti žemių Maskvai ir daugiau nei perpus sumažinti savo kariuomenę.

JAV žiniasklaidos priemonė „Axios“ anksčiau pranešė, kad Maskva ir Vašingtonas rengia slaptą planą beveik ketverius metus trunkančiam karui užbaigti.

Šaltinis AFP tvirtino, kad neaišku, ar pasiūlymus asmeniškai remia D. Trumpas.

K. Kallas teigė, kad, kiek jai žinoma, nebuvo jokio Ukrainos ar ją remiančių Europos šalių indėlio.

„Pritariame visoms prasmingoms pastangoms užbaigti šį karą, tačiau, kaip jau sakėme anksčiau, (sprendimas) turi būti teisingas ir ilgalaikis“, – sakė ji.

„Jei Rusija iš tikrųjų norėtų taikos, ji jau galėjo sutikti su besąlygiškomis paliaubomis“, – pridūrė ES diplomatijos vadovė.

Negali reikšti Kyjivo kapituliacijos

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas-Noelis Baro) tvirtino, kad taika Ukrainoje negali reikšti Kyjivo kapituliacijos.

„Kad Ukrainoje pasiektume teisingą ir ilgalaikę taiką, reikalingos diskusijos, jos turėtų prasidėti nuo paliaubų kontaktinėje linijoje, kurios leistų tvarkingai aptarti teritorijų ir saugumo klausimą“, – sakė jis.

Jo kolega iš Vokietijos Johannas Wadephulis (Johanas Vadefulis) jam antrino, sakydamas, kad Rusijos pritarimas paliauboms be jokių sąlygų yra „būtina sąlyga“ bet kokioms deryboms.

Lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) pabrėžė, kad būtų neteisinga riboti Ukrainos gynybai naudojamų pajėgų dydį.

„Tikiuosi, kad apribojimai, susiję su gebėjimu gintis, bus taikomi ne aukoms, o agresoriui, kurio agresyvumas turėtų būti ribojamas“, – teigė jis.

Nuo sausio, kai D. Trumpas grįžo į pareigas, Europos lyderiai žaidžia su juo katės ir pelės žaidimą dėl Ukrainos, siekdami įtikinti jį pasirinkti palaikyti jų pusę. 

Dėl to jie ne kartą bandė įtikinti jį nebandyti primesti Kyjivui skausmingų sąlygų, atkreipdami dėmesį į bet kokią užuominą, kad jis griežtina poziciją Rusijos atžvilgiu.

Vienas aukšto rango ES pareigūnas teigė naujausiame plane įžvelgiąs Maskvos norą įsiteikti D. Trumpui, neseniai įvedusiam sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms. 

„Tai Rusijos naratyvas, Rusija jį stumia, kad atitrauktų dėmesį, baimindamasi sankcijų“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui išlieka svarbiausiu klausimu. 

Tačiau jis sakė, kad bent jau teigiamas dalykas yra tai, kad Vašingtonas dar neatsiribojo nuo Ukrainos, stringant pastangoms sustabdyti karo veiksmus.

„Aš nematau didelės tragedijos, kad yra tam tikrų idėjų, kaip užbaigti šį karą. Gerai, kad jos kyla iš Jungtinių Valstijų. Pažiūrėkime į teigiamą pusę. Jei jie ties tuo dirba, tai reiškia, kad jie yra įsitraukę, jie nepalieka to spręsti vien Europai“, – sakė K. Budrys.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius