Vilnius, vasario 16 d. (BNS). Lietuvoje viešinti Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola sako, kad sausį priimta rezoliucija dėl padėties Lietuvos nacionaliniame transliuotojuje nesiekiama pamokslauti – tik norima bendradarbiauti, stiprinant demokratiją visoje Bendrijoje.

„Europos Parlamento pozicija yra aiški. Nenorime rodyti pirštais ir pamokslauti. Norime dirbti kartu, kad sustiprintume mūsų demokratiją“, – interviu BNS sakė R. Metsola.

Kaip rašė BNS, sausio pabaigoje EP priėmė rezoliuciją, kuria reiškiamas solidarumas su Lietuvos žurnalistais, smerkiami bandymai paminti LRT nepriklausomybę ir kritikuojamas sprendimas užšaldyti LRT biudžetą.

Parlamento nariai prašo Europos Komisijos stebėti žiniasklaidos laisvės padėtį Lietuvoje, įvertinti, ar priimtos ir svarstomos LRT įstatymo pataisos neprieštarauja ES žiniasklaidos laisvės aktui bei teisės viršenybei, o nustačius tai, pasinaudoti teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūra.

Ši rezoliucija buvo priimta reaguojant į pernykščius svarstymus Seime palengvinti LRT vadovo atleidimą. Žlugus šiems svarstymams, sausį darbą pradėjusi darbo grupė siūlo palikti dabartinę transliuotojo vadovo atleidimo kartelę, taip pat padidinti LRT tarybos narių skaičių, sukurti įstaigos valdybą.

Pasak R. Metsolos, Europos Parlamentas visada gynė žodžio laisvę ir pasisakys, kai tik bus susirūpinęs dėl jos būklės valstybėse narėse.

EP pirmininkė raštu davė interviu BNS prieš pat jos vizitą Lietuvoje. Pirmadienį R. Metsola lankosi Vilniuje, Lietuvai minint Valstybės atkūrimo dieną.

– Pirmininke Metsola, kodėl lankotės Lietuvoje šiuo konkrečiu metu ir ko tikitės iš savo vizito?

– Man garbė atstovauti Europos Parlamentui Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga ir nekantriai laukiu, kada galėsiu ją švęsti su lietuviais nuostabiame Vilniuje. Ši diena primena apie Lietuvos žmonių stiprybę, drąsą ir ryžtą. Savybes, kurios ir šiandien apibrėžia Lietuvą.

Šiuo metu Europa susiduria su daugybe iššūkių ir mes turime nedidelį laiko langą, kad juos ryžtingai išspręstume. Tai taip pat buvo mūsų diskusijų tarp Europos lyderių epicentre vos prieš kelias dienas. Turime laikytis kartu, kad pasiektume rezultatų mūsų Bendrijai, ir visose mūsų bendrose pastangose užtikrinti, kad sukurtume stipresnę, saugesnę ir konkurencingesnę Europą. Žinau, kad Europa gali pasikliauti Lietuva, o Lietuva gali pasikliauti Europa.

– Jūsų nuomone, ar Europa turėtų susilaikyti nuo bent kai kurių sankcijų Baltarusijai pratęsimo, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinės Valstijos laikosi būtent tokio požiūrio, derėdamosios dėl politinių kalinių paleidimo?

– Parlamentas nuolat remia laisvę Baltarusijoje. Mes nemanome, kad turėtume apdovanoti (Aliaksandrą – BNS) Lukašenką ir jo režimą už neteisybę savo žmonių atžvilgiu. Turime išlaikyti spaudimą ir dėl jų dalyvavimo Rusijos neteisėtame kare prieš Ukrainą bei nuolatinių hibridinių atakų prieš mūsų Bendriją. Dabar ne laikas atleisti vadeles. Be to, Parlamentas ir toliau palaikys demokratines Baltarusijos jėgas jų kovoje už demokratiją. Esame tvirtai pasiryžę ir darysime viską, kas įmanoma, kol visi politiniai kaliniai bus paleisti ir Baltarusijos žmonės galės patys spręsti savo likimą.

– Ar Europos Sąjunga turėtų įsteigti specialiojo pasiuntinio Rusijai pareigybę, siekiant pradėti politinį dialogą su Maskva ir Bendrijai daryti įtaką Ukrainos taikos derybų eigai?

– Nuo Rusijos invazijos pradžios Europa stengėsi padėti rasti tikrą taiką – su orumu ir teisingumu. Taiką, kuri užtikrintų saugumo garantijas, kad Rusija niekada daugiau to nepadarytų.

Europa, Ukraina ir Jungtinės Valstijos stengiasi rasti taiką, tačiau Rusija dar nepasistūmėjo šia linkme. Užuot įsitraukusi į tikras ir prasmingas derybas, ji toliau mėto bombas, naikina civilinę infrastruktūrą ir taikosi į nekaltus civilius gyventojus. Jei aplinkybės pasikeis ir pamatysime tikrą norą siekti taikos, turėsime išnagrinėti visus galimus kelius tai pasiekti, tvirtai suprasdami, kad „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“.

Tačiau iki tol turime užtikrinti, kad Ukraina būtų kuo stipresnėje pozicijoje. Kaip ką tik paskelbiau šį savaitgalį Miuncheno saugumo konferencijoje scenoje su prezidentu (Volodymyru – BNS) Zelenskiu, vasario 24 dieną (...) pasirašysiu teisės aktą dėl 90 milijardų eurų paskolos Ukrainai. Tai yra stipriausia mūsų tvirtos paramos Ukrainai išraiška.

– Ar visiškai palaikote Europos Parlamento rezoliuciją „dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“? Atsižvelgdama į šią rezoliuciją, ar turite kokių nors pastabų ar rekomendacijų Lietuvos Vyriausybei ir Seimui?

– Europos Parlamento pozicija yra aiški. Nenorime rodyti pirštais ir pamokslauti. Norime dirbti kartu, kad sustiprintume mūsų demokratiją.

Parlamentas visada buvo didžiausias žiniasklaidos laisvės, žiniasklaidos nepriklausomybės ir žodžio laisvės gynėjas. Tai yra pamatiniai mūsų Bendrijos principai ir mes toliau dirbsime, kad juos stiprintume ir saugotume visoje mūsų sąjungoje. Ir kai Parlamentas bus susirūpinęs, jis pasisakys, įsitrauks į konstruktyvų dialogą ir ras sprendimus kartu su mūsų valstybėmis narėmis.

– Keturi Europos Parlamento nariai iš valdančiųjų partijų Lietuvoje neseniai kreipimesi į jus nurodė nepritariantys rezoliucijai, taip pat nurodė, jų nuomone, padarytus procedūrinius pažeidimus ją priimant. Tie pažeidimai, pasak jų, prieštarauja ES sutartims. Ar matote tokius pažeidimus ir kokias pasekmes jie turėtų rezoliucijos legitimumui?

– Rezoliucija buvo priimama plenariniame posėdyje ir taip mes patvirtiname savo pozicijas. Ja siekiama sukurti erdvę konstruktyviai diskusijai ir įsitraukimui, siekiant užtikrinti, kad mūsų principai, laisvės ir teisės būtų saugomos.

– Savo kreipimesi europarlamentarai taip pat skundėsi protokolo trūkumu kviečiant Seimo pirmininką Juozą Oleką į darbo grupės, skirtos aptarti demokratijos padėtį Lietuvoje, posėdį Europos Parlamente vasario 2 dieną. Jūsų nuomone, darbo grupė buvo pakankamai objektyvi, vertindama situaciją Lietuvos nacionaliniame transliuotojuje?

– Seimo pirmininkas J. Olekas yra vienas labiausiai gerbiamų ir patyrusių balsų ES. Mums pasisekė, kad jis yra buvęs Europos Parlamento narys ir žmogus, kuris labai gerai pažįsta Parlamentą ir su kuriuo dirbame, siekdami užmegzti geresnius ryšius su nacionaliniais parlamentais.

Šie po rezoliucijos vykę posėdžiai yra skirti pagilinti diskusiją, paaiškinti pozicijas ir užtikrinti, kad būtų išklausytos visos svarbios šiuo klausimu nuomonės. Šiame konkrečiame posėdyje dalyvavo keli Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos atstovai, taip pat pilietinės visuomenės ir viešųjų institucijų atstovai, įskaitant aukšto lygio Seimo delegaciją. Manau, tai rodo platų balsų spektrą, kuris buvo atspindėtas diskusijoje.

– Daug kalbama apie tai, kad Europos Sąjunga turi sustiprinti savo gynybą. Kokie yra pagrindiniai Europos Parlamento prioritetai šiuo atžvilgiu?

– Neabejotinai, karas Ukrainoje buvo žadinantis skambutis Europai. Supratome, kad per ilgai pasitikėjome kitais dėl savo saugumo. Žinau, kad ypač Baltijos šalys mums tai sakė labai ilgai, tačiau Europa pagaliau prisiima didesnę atsakomybę už savo saugumą. Dar nepasiekėme tikslo, bet nuolat darome pažangą. Prieš daugelį metų daugelis manė, kad tai neįsivaizduojama, tačiau mes veikėme ir įgyvendiname savo pažadus. Gynybos išlaidos didėja visoje Europoje ir dedamos realios bendros pastangos stiprinti mūsų gynybos pajėgumus.

Europos Parlamentas atlieka savo vaidmenį ir dėl išsamių reformų galime tai daryti rekordiškai greitai. Jau pasiekėme rezultatų didindami gamybą ir bendrus pirkimus. Pasiekėme susitarimą dėl pirmosios Europos gynybos pramonės programos ir dirbame prie gynybos supaprastinimo paketo bei karinio mobilumo paketo, užtikrindami, kad Europa galėtų tiekti tai, ko jai reikia, kai jai to reikia, visiškai autonomiškai.

Europa imasi veiksmų, nes suprantame, kad stipresnė Europa taip pat yra stipresnė sąjungininkė pasaulinėje arenoje.

– Ačiū už interviu.

Autorius Saulius Jakučionis

[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius