papildyta nuo trečios pastraipos

Vašingtonas, gegužės 1 d. (AP-AFP-BNS). JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija trečiadienį, po kelias savaites trukusių intensyvių derybų, pasirašė ekonominės partnerystės susitarimą su Ukraina, kuriuo Vašingtonui suteikiama prieiga prie Kyjivo retųjų naudingųjų iškasenų telkinių, pranešė abi šalys.

„Džiaugiuosi galėdamas pranešti apie šiandien pasirašytą istorinį ekonominės partnerystės susitarimą“, – sakė iždo sekretorius Scottas Bessentas (Skotas Besentas) vaizdo pranešime, pavadinęs susitarimą istoriniu.

S. Bessentas socialiniame tinkle „X“ paskelbtame vaizdo įraše teigė, kad „ši partnerystė leidžia Jungtinėms Valstijoms investuoti kartu su Ukraina, atskleisti Ukrainos augimo potencialą, sutelkti Amerikos talentus, kapitalą ir valdymo standartus, kurie pagerins Ukrainos investicinį klimatą ir paspartins Ukrainos ekonomikos atsigavimą“.

Ukrainos ekonomikos ministrė, vicempremjerė Julija Svyrydenko naujienų agentūrai „The Associated Press“ patvirtino, kad susitarimas buvo pasirašytas Vašingtone.

Pranešime „X“ ji teigė: „Kartu su Jungtinėmis Valstijomis kuriame fondą, kuris pritrauks pasaulines investicijas į mūsų šalį.“

„Laisva, suvereni ir klestinti Ukraina“

Ukraina nurodė, kad po užsitęsusių derybų ji užsitikrino pagrindinius interesus, įskaitant visišką suverenitetą dėl savo retųjų žemių, kurios yra labai svarbios naujoms technologijoms ir kurių ištekliai iš esmės nėra išnaudojami.

D. Trumpas iš pradžių reikalavo teisių į Ukrainos naudingąsias iškasenas kaip kompensacijos už buvusio prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) laikais atsiųstus milijardus dolerių vertės JAV ginklų nuo to laiko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą prieš daugiau nei trejus metus.

Po tam tikrų dvejonių Ukraina sutiko su susitarimu dėl naudingųjų iškasenų kaip būdu užsitikrinti ilgalaikes Jungtinių Valstijų investicijas, D. Trumpui mėginant drastiškai mažinti JAV saugumo įsipareigojimus visame pasaulyje.

S. Bessentas sakė, kad susitarimas rodo „abiejų šalių įsipareigojimą siekti ilgalaikės taikos ir klestėjimo Ukrainoje“.

„Šis susitarimas aiškiai rodo Rusijai, kad D. Trumpo administracija yra pasiryžusi siekti taikos proceso, kurio centre yra laisva, suvereni ir klestinti Ukraina ilguoju laikotarpiu“, – sakė iždo sekretorius.

„Ir, kad būtų aišku, jokiai valstybei ar asmeniui, finansavusiam ar aprūpinusiam Rusijos karo mašiną, nebus leista gauti naudos iš Ukrainos atstatymo“, – nurodė jis.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis per nacionalinę televiziją sakė, kad susitarimas yra „geras, lygiavertis ir naudingas“.

Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ jis teigė, kad abi šalys įsteigs Atstatymo investicijų fondą, kuriame kiekviena šalis turės po 50 proc. balsų.

„Ukraina išlaiko visišką savo žemės gelmių, infrastruktūros ir gamtos išteklių kontrolę“, – sakė jis.

Turėdamas galvoje pagrindinį Kyjivui susirūpinimą keliantį klausimą, premjeras patikino, kad Ukrainos nebus prašoma grąžinti jokios „skolos“ už milijardų dolerių vertės JAV ginkluotę bei kitą paramą, suteiktą nuo Rusijos įsiveržimo 2022 metų vasarį.

„Fondo pelnas bus reinvestuojamas tik Ukrainoje“, – sakė jis.

„Neleis daugeliui blogų veikėjų patekti“ į Ukrainą

D. Trumpas iki šiol nesutiko pasiūlyti Ukrainai saugumo garantijų ir atmetė jos siekį prisijungti prie NATO.

Tačiau trečiadienį D. Trumpas sakė, kad amerikiečių buvimas vietoje būtų naudingas Ukrainai.

„Manau, kad amerikiečių buvimas neleis daugeliui blogų veikėjų patekti į šalį arba, žinoma, į teritoriją, kurioje mes vykdome kasinėjimus“, – sakė D. Trumpas vyriausybės posėdyje.

Valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) antradienį pagrasino, kad D. Trumpo administracija atsisakys tarpininkavimo siekiant nutraukti Rusijos pradėtą karą, kurį D. Trumpas per rinkimų kampaniją pažadėjo užbaigti pirmąją savo darbo dieną, jei abi šalys nepateiks „konkrečių pasiūlymų“.

D. Trumpas spaudė siekti susitarimo, pagal kurį Ukraina atsisakytų dalies teritorijos, užgrobtos Rusijos. Maskva savo ruožtu atmetė JAV remiamus siūlymus nutraukti ugnį bent 30 dienų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta bet kokias oficialias nuolaidas Rusijai dėl Krymo – 2014 metais Rusijos užgrobto pusiasalio. Tarptautiniu mastu ši aneksija nėra pripažįstama.

Tačiau V. Zelenskis pasirūpino išreikšti paramą D. Trumpo diplomatijai po vasario 28 dienos susitikimo Baltuosiuose rūmuose, kur D. Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) iškoneveikė jį dėl tariamo nedėkingumo už JAV pagalbą.

Tądien V. Zelenskis Baltuosiuose rūmuose turėjo pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, tačiau po ginčo prieš kameras jam teko išvykti anksčiau laiko.

Iš pradžių D. Trumpas siekė 500 mlrd. dolerių (441 mlrd. eurų) už naudingąsias iškasenas – maždaug keturis kartus daugiau, nei Jungtinės Valstijos skyrė Ukrainai nuo karo pradžios.

Įvairiais vertinimais, Ukrainai priklauso apie 5 proc. pasaulio naudingųjų iškasenų ir retųjų žemių išteklių. Tačiau daugelis jų dar nepradėti eksploatuoti, o nemažai telkinių yra teritorijoje, kurią dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Prancūzijos geologinių ir kasybos tyrimų biuro duomenimis, Ukrainoje yra apie 20 proc. pasaulio grafito, kuris būtinas baterijoms.

Ukraina taip pat yra pagrindinė mangano ir titano gamintoja ir teigia turinti didžiausius ličio telkinius Europoje.

Daugiau nei trejus metus tęsiantis karui, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų, Rusija kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos.

Pernai rugpjūtį Ukraina netikėtai įsiveržė į Rusijos Kursko regioną. Maskva teigė, kad savaitgalį visiškai išstūmė Ukrainos pajėgas.

Trečiadienį Rusija pranešė, kad per Kursko įsiveržimą žuvo 288 civiliai gyventojai.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius