naujos 11-12, 14-15 pastraipos

Vilnius, balandžio 13 d. (BNS). Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir poligonus turinčios savivaldybės pirmadienį pasirašė susitarimą dėl socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymo, kuriame numatyta, jog ministerija įsipareigoja šioms savivaldybėms vien šiemet skirti 11 milijonų eurų.

Pasirašytame susitarime numatyta Šalčininkų rajonui skirti apie 3,4 mln. eurų, Švenčionių – apie 3,2 mln. eurų, Kazlų Rūdos – apie 1,5 mln. eurų, Jonavos rajonui – apie 970 tūkst. eurų, Tauragės – apie 690 tūkst. eurų, Klaipėdos rajonui – apie 490 tūkst. eurų, Šilalės – apie 440 tūkst. eurų, Varėnos rajonui – apie 190 tūkst. eurų, Kauno rajonui – apie 110 tūkst. eurų, Telšių rajonui – apie 70 tūkst. eurų.

Lėšos proporcingai bus skirstomos priklausomai nuo karinių teritorijų dydžio.

Kaip nurodė ministerija, naujuoju instrumentu finansuojama savivaldybių infrastruktūra ne tik padės užtikrinti efektyvią poligonų veiklą ir neigiamo poveikio mažinimą, bet taip pat tarnaus ir civilinėms reikmėms.

„Nuo šio momento visos poligoninės savivaldybės, joms bus finansuojami dvigubos paskirties projektai, tai 0,3 proc. būtent gynybos biudžeto dalies yra skiriama savivaldybių numatytai infrastruktūrai“, – pasirašymo metu sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Anot jo, lėšos gali būti panaudojamos, pavyzdžiui, gynybos ir fortifikacijos priemonių sandėliavimo aikštelėms, apšvietimo tinklų įrengimui reikiamose teritorijose, įvažiavimo į pramonės teritoriją įrengimui, kai prie kelio tarp karinio poligono ir karinių dalinių jis reikalingas.

Taip pat gali būti finansuojami šaligatviai, vandentvarkos ar kiti inžineriniai tinklai, švietimo, kultūros, sporto, sveikatingumo, poilsio ir kitų viešam naudojimui skirtų erdvių kūrimas.

„Kuo didesnis poligono plotas yra savivaldybėje, tuo didesnė pinigų suma yra skiriama. Naujoms savivaldybėms, (...) jeigu Seimas pritars tiek poligono išplėtimui, tiek naujo poligono įsteigimui, lygiai taip pat lėšos yra, sakyčiau taip, rezervuotos, numatytos“, – teigė jis.

Pabrėžiama, kad į instrumente numatytą finansuojamų objektų sąrašą neįtraukiami vietinės reikšmės keliai ir keliai, vedantys į karines teritorijas, kurie finansuojami pagal 2022 metais KAM patvirtintą tvarką.

Nurodoma, kad poligonus turinčios savivaldybės poreikį finansuoti projektus, susijusius su karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų naudojimu, teiks KAM, o ši, įvertinusi gautų poreikių atitikimą, jų įgyvendinimą finansuos iš KAM skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Ministras pabrėžė, kad savivaldybėms planuojant projektų finansavimą, KAM atliks tik patariamąją funkciją.

„Savivaldybės turi tikrai galimybes teikti savo matymą, nes jos (...) geriausiai supranta ir geriausiai mato, ko reikia savivaldybei ir kaip reikia savivaldybei prisidėti prie mūsų visuotinės gynybos poreikių. Tai mes čia tikrai nedarysime jokių dirbtinių, sakykime, kliūčių, savivaldybės 0,3 procento ribose mato geriausiai, KAM turi kaip ir tokį patariamąjį arba tokį diskusinį momentą“, – sakė R. Kaunas.

Praėjusių metų pabaigoje KAM ir Lietuvos savivaldybių asociacija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Jame buvo numatytas konkrečių naudų paketas savivaldybėms, kurių teritorijose veikia ar bus įsteigti kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos.

Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis džiaugėsi pasiektu susitarimu ir teigė nemanantis, kad suma yra per maža.

„Tikrai džiaugiuosi tuo, kad tiek kolegos merai, tiek tų savivaldybių gyventojai supranta, kad poreikis gynybai mūsų valstybėje iš tikrųjų yra. Nes, sako, tas, kas nemaitina savos kariuomenės, tas maitina svetimą kariuomenę. O vis tik mes norime, kad būtų mūsų valstybė stipri, būtų galinti apginti savo piliečius ir tai iš tikrųjų yra labai reikalinga“, – sakė jis.

Lietuvoje šiuo metu yra devyni kariniai poligonai – Pabradės poligonas Švenčionių rajono savivaldybėje, Gaižiūnų poligonas Jonavos rajono savivaldybėje, Kairių poligonas Klaipėdos rajono savivaldybėje, Rokų poligonas Kauno rajono savivaldybėje, Pagudonės poligonas Marijampolės savivaldybėje.

Taip pat Rūdninkų poligonas Šalčininkų rajono savivaldybėje, Kazlų Rūdos, Šilalės, Tauragės poligonai.

Tauragės poligoną ketinama išplėsti ir į Jurbarko savivaldybę – tam gruodį pritarė Valstybės gynimo taryba (VGT), o kovą projektą ėmėsi svarstyti Seimas.

VGT gruodį pritarė ir Kapčiamiesčio poligono Lazdijų rajone steigimui, numatyta, jog poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.

Naujame poligone vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.

Lietuva poligoną Kapčiamiestyje steigia kuriant nacionalinę diviziją ir šalyje dislokuojant Vokietijos brigadą. Tam reikia daugiau ploto karinėms treniruotėms.

R. Kaunas kovą minėjo, kad kariuomenė manevro pratybas Kapčiamiestyje norėtų pradėti 2028 metais.

Autorius Vakaris Vingilis

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/69dcc28af3bf6f180b3ea219

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius