papildyta informacija naujame skyrelyje

Vilnius, kovo 17 d. (BNS). Kariuomenė Šilutės rajone antradienį vertins, ar yra reikalas sprogdinti ledą, tuo metu savivaldybė ketina spręsti dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo apsemtose seniūnijose.

Kaip pranešė Vyriausybės komunikacijos departamentas, pasitelkti kariuomenę leidžia Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) sprendimas aktyvuoti antrąją pasirengimo galimam potvyniui fazę.

Kariuomenė antradienį pradės Šilutės rajono vandens telkinių inžinerinę žvalgybą, kartu su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos hidrologais atliks situacijos įvertinimą dėl tolesnių inžinerinių priemonių panaudojimo.

Kaip BNS nurodė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, kariuomenė vertins, ar reikia sprogdinti ledą siekiant sumažinti vandens lygį.

„Šiandien atvyks kariškiai, inžinieriai, ir žiūrės, ar yra poreikis sprogdinimui, ar anksti dar“, – sakė meras.

„Ir 13 valandą rinksis savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, ir greičiausiai tose seniūnijose, kur yra jau apsemtos teritorijos, apie 4 tūkst. hektarų, paskelbsime ekstremalią situaciją“, – kalbėjo V. Laurinaitis.

Vyriausybė pažymėjo, kad sprendimas aktyvuoti antrąją potvynio valdymo fazę priimtas atsižvelgiant į vietovių užliejimus Žalgirių kaime ir staigų vandens lygio šuolį Rusnėje, Uostadvaryje.

Šių regionų gyventojus prašoma apsaugoti savo turtą, būti pasirengus evakuotis, sekti oficialią informaciją bei vykdyti institucijų nurodymus. Kituose regionuose esantiems gyventojams, anot pranešimo, papildomų veiksmų atlikti nereikia.

Šilutės rajono mero vertinimu, potvynio situacija „nėra bloga“, ji kontroliuojama.

„Daugiausia vandens lygis kyla ties Uostadvariu, tai greičiausiai ir Minijoje pakils, kadangi yra ledų sangrūdos mariose. Kai yra Atmatos žiotys, iš jų išėjo ledai visi, bet atsirėmė į marių ledus, o marios dar užšalusios“, – sakė V. Laurinaitis.

„Situacija tokia, kad vienose upėse lygis lyg mažėja, bet čia yra pulsuojantis dalykas, pusdienį mažėja, pusdienį kyla, nes kai kur dar yra sangrūdos susidariusios“, – pažymėjo meras.

Jo duomenimis, pagalbos prašymų iš gyventojų šiuo metu nėra gauta.

„Vakar buvo apsemtos 43 sodybos, šiandien yra apsemtos 36, tai septyniomis sodybomis mažiau. Vanduo atslūgo kai kuriose vietovėse“, – nurodė V. Laurinaitis.

Kėdainių rajone vanduo pakilo nežymiai, Kauno rajonas stebi kilimą ties Babtais

Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis BNS sakė, kad šiame rajone per naktį situacija reikšmingai nepasikeitė: „Tik 20 centimetrų vandens lygis pakilo, tai iš principo vizualiai praktiškai tas pats, kas buvo praėjusios dienos rytą.“

„Mūsų krašte ledų sangrūdų jau nesimato, viskas išplauta, tai tikimės, kad daugiau nekils vandens lygis, bet kasryt sekame situaciją“, – pažymėjo meras.

Todėl Kėdainiai antradienį, kaip buvo skelbta anksčiau, neketina spręsti dėl ekstremalios situacijos.

„Šią parą pralauksime, pažiūrėsime, kaip rytoj ryte viskas, ar vandens lygis dar kažkiek kils, ar jau pasiekė savo piką. Viskas bus aiškiau rytoj ryte“, – nurodė V. Tamulis.

Jis pažymėjo, kad Pelėdnagių seniūnijos Pašilių kaime, kur gyventojai įspėti apie potvynio grėsmę, potvynis nėra didesnis negu ankstesniais metais, savivaldybė nėra gavusi žmonių pagalbos prašymų.

„Tose sodų bendrijose ne visur ir gyventojai gyvena, tai jau jie žino tą situaciją ir kai kurie yra pasiruošę tam. Bet vizualiai nėra didesnis tas potvynis negu yra buvę anksčiau“, – sakė V. Tamulis.

Tuo metu Kauno rajono mero patarėjas komunikacijai Edmundas Mališauskas BNS perdavė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Ramūno Kemzūros informaciją, kad „Neryje potvynio grėsmės nebeliko, tačiau stebimas vandens kilimas Nevėžyje, ypač ties Babtais“.

„Nemune ties Zapyškiu potvynio vanduo užliejo dalį dviračių tako, maždaug 50 metrų, savivaldybės darbuotojai pastatė apie tai įspėjančius ženklus“, – nurodė E. Mališauskas.

Jo žiniomis, pirmadienį Radikių kaime meras Valerijus Makūnas taip pat domėjosi, kaip gyventojams sekasi likviduoti potvynio padarinius. Praėjusį penktadienį meras nurodė, kad čia nukentėjo apie 20 namų.

„Didžiausia problema – nešvariu vandeniu užpilti šuliniai. Kauno rajono savivaldybės įmonė „Giraitės vandenys“ pasiūlė savo paslaugas ir padeda išsiurbti nešvarų vandenį“, – sakė mero patarėjas.

Kaip rašė BNS, Vyriausybė vasario 25 dieną protokoliniu sprendimu patvirtino Valstybinį potvynio rizikos valdymo priemonių planą, kuriame numatyta keturių fazių sistema: nuolatinė stebėsena ir išankstinis vertinimas, padidinta parengtis, aktyvus reagavimas, ekstremaliosios situacijos valdymas bei evakuacija..

Antroji potvynio valdymo fazė apima laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tikslinės gyventojų evakuacijos iš atskirų ruožų ir gelbėjimo darbų vykdymą bei intensyvų išteklių mobilizavimą.

Autorius Dominykas Biržietis

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius