papildymai ir atnaujinimai visame tekste

Karmėlava, Kauno r., spalio 1 d. (BNS). Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ketvirtadienį oficialiai pradėta statyti „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir remonto gamykla.

„Tuo metu, kai Europoje aktyviai diskutuojama apie saugumą, gynybą ir karinių pajėgumų stiprinimą, Lietuva rodo kryptį, visa tai prasideda nuo rimtų mūsų pačių investicijų“, – Karmėlavoje, Kauno rajone, surengtoje ceremonijoje tardamas sveikinimo žodį kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.

Kreipdamasis anglų kalba, jis išreiškė pasididžiavimą, kad „moderniausi kovos tankai“ bus gaminami Kauno LEZ, džiaugėsi, jog gamykla sustiprins bendradarbiavimą tarp Vokietijos ir Lietuvos.

„Esu įsitikinęs, kad Lietuva, turėdama moderniausias paslaugas ir sudarydama partneriams geriausias sąlygas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai, prisidės prie gynybos pramonės pajėgumų didinimo“, – sakė šalies vadovas.

„Tai yra geriausias pavyzdys, kur kas geresnis negu deklaracijos, parodyti, kad mūsų vienybė yra, kad mes kartu su Vokietija ne tik ketiname iki kitų metų pabaigos priimti Vokietijos brigadą, bet ir esame pasirengę bendradarbiauti su labai stipria Vokietijos gynybos pramone tam, kad gamintume moderniausią įrangą, taikytume moderniausias technologijas ir tokiu būdu taptume stipresni“, – žurnalistams nurodė G. Nausėda.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas akcentavo, kad pradedama statyti gamykla yra ne tik verslo bendradarbiavimo, bet ir „ilgametės partnerystės“ tarp Lietuvos ir Vokietijos rezultatas.

„Oro, jūros ir sausumos pajėgumai papildo vieni kitus. Sausumos pajėgos išlieka viena esminių mūsų gynybos dalių. Šarvuota sausumos technika yra nepamainoma Rusijos atgrasymo dalis“, – sakė R. Kaunas.

Planuojama surinkti 38 tankus, vėliau – aptarnauti, surinkti eksportui

„Lithuania Defense Services“ valdybos pirmininkas Markusas Franzas Schmidtas (Markusas Fransas Šmitas) žurnalistams pažymėjo, kad pagal susitarimą su Lietuva planuojama pagaminti 44 „Leopard“ tankus.

„Manau, čia surinksime iki 38 vienetų. Šeši ar daugiau vienetų bus pagaminti Vokietijoje. Tuo pat metu LDS („Lithuania Defense Services“ – BNS) technikai vyks į Vokietiją ir mokysis, kaip surinkti šią techniką Lietuvoje naudojant komplektus, kurie atvyks“, – sakė valdybos pirmininkas.

Pasak jo, pagaminus 44 tankus, gamykla bus naudojama jų techniniam aptarnavimui, taip pat svarstoma apie surinkimą eksportui.

„Turime dvi galimybes. Pirmoji – ir tai yra artimiausioje ateityje, kaip R. Kaunas minėjo – užtikrinti transporto priemonių techninę priežiūrą, kad jos nuolat būtų tinkamos eksploatuoti, tai planuojama čia daryti. Esame pasirengę palaikyti ir papildomą surinkimo liniją, skirtą naujiems klientams Baltijos regione“, – sakė M. F. Schmidtas.

Lietuvos įmonė įsigis ketvirtį projekto akcijų

Renginyje pasirašyta ir „Lithuania Defense Services“ akcijų perleidimo sutartis, pagal kurią „KNDS Deutschland“ ir „Rheinmetall Landsysteme“ dalį akcijų perleis valstybės valdomai „Epso-G Invest“.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas žurnalistams patvirtino, kad sulig šia sutartimi Lietuva tampa projekto dalininke.

„Taip, valstybė, natūralu, prisideda ir tampa svarbių projektų akcininke, tokių kaip šis. Ką ir paminėjau kalboje, nekantrauju išgirsti riaumojančius „Leopardus“, surinktus čia, Lietuvoje“, – sakė jis.

„Epso-G Invest“ vadovas Tomas Varneckas BNS vėliau nurodė, kad pagal sutartį šiai bendrovei priklausys 25,1 proc. „Lithuania Defense Services“, o „KNDS Deutschland“ ir „Rheinmetall Landsysteme“ – po 37,45 proc. akcijų.

Sandorį planuojama užbaigti per artimiausius šešis mėnesius.

„Šiandien buvo, tarp kitko, pasižadėta iš „Lithuania Defense Services“ atstovų, kad kitų metų pabaigoje gamykla jau bus pastatyta“, – kalbėjo E. Grikšas.

Krašto apsaugos ministras: objektas netaps taikiniu

Paklaustas, kodėl gamyklai parinkta vieta netoliese Kauno oro uosto ir kokią tai įtaką turės saugumui, R. Kaunas teigė, jog kariniai objektai netampa agresorės taikiniais.

„Mes matome, kas vyksta Ukrainoje. Ukrainoje taikomasi į civilinę infrastruktūrą: ligonines, darželius, mokyklas, degalines, elektrines ir visa kita, išskyrus karinius objektus“, – žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras.

„Nereikėtų kažkaip demonizuoti. Kaip tik šitie objektai stiprina Lietuvos saugumą, leidžia mums pasigaminti reikiamą ginkluotę, o kai esame stiprūs, tada ir Rusija atidžiau galvoja, kaip elgtis“, – pažymėjo jis.

R. Kaunas akcentavo, kad visi Lietuvos strateginiai objektai yra saugomi.

„Kai reikia, mes ir sustipriname apsaugą, kas ir dabar yra padaryta. Taip kad rimtai vertiname visas žinutes, visas provokacijas ir reaguojame atitinkamai“, – kalbėjo ministras.

Savo ruožtu M. F. Schmidtas teigė, kad vieta Kauno LEZ pasirinkta dėl galimybės greitai pradėti statybas.

„Tiesą sakant, dairėmės įvairių vietų, tačiau galiausiai pasirinkome būtent šią, nes ją buvo galima greičiausiai paruošti ir realiai pradėti būtinus statybos darbus“, – sakė „Lithuania Defense Services“ valdybos pirmininkas.

„Mes, šios pramonės srities atstovai, turime prieigą prie itin patikimų oro gynybos sistemų, kurias galima čia įdiegti, tad asmeniškai nematau jokių problemų“, – akcentavo jis.

Laiškas ateičiai

Ceremonijoje pasirašytas laiškas ateities kartoms, kuris įdėtas į simbolinę kapsulę. Jame gamykla įvardijama ne tik kaip pramonės objektas, bet ir kaip ilgalaikis įsipareigojimas stiprinti Lietuvos bei viso regiono saugumą, išreiškiant viltį, kad ateities kartos gyvens tvarios taikos ir pažangos laikotarpiu.

Laišką pasirašė prezidentas G. Nausėda, krašto apsaugos ministras R. Kaunas, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, energetikos ministras Lukas Savickas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.

Taip pat – „Lithuania Defense Services“ generalinis direktorius Sebastianas Dietzas (Sebastianas Ditsas), valdybos pirmininkas M. F. Schmidtas, valdybos nariai Eduardo-Jansen Veen Martinez (Eduardo-Jansenas fon Martinesas) ir Vilius Semeška bei rangovo „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.

S. Dietzo perskaitytame laiške, be kita ko, pažymėta, jog gamykla „kyla ypatingų geopolitinių iššūkių laikotarpiu, kai laisvei ir taikai išsaugoti reikia drąsos, vienybės bei technologinio pranašumo“.

„Čia surenkama ir prižiūrima įranga padės užtikrinti, kad mūsų laisva Europa išliktų saugi, o jos gynėjai turėtų geriausias priemones taikai išsaugoti“, – rašoma laiške.

Kapsulę su juo dešimt pasirašiusiųjų bei Vokietijos, Norvegijos ir Suomijos ambasadoriai užcementavo gamyklos statybvietėje.

BNS rašė, kad 13 tūkst. kv. m ploto gamykloje bus surenkami ir aptarnaujami moderniausi „Leopard 2A8“ tankai bei kita Lietuvos kariuomenės sunkioji technika.

Liepą pranešta, kad gamyklą Vokietijos gynybos pramonės įmonių „KNDS Deutschland“ ir „Rheinmetall Landsysteme“ valdomos įmonės „Lithuania Defense Services“ užsakymu Kauno LEZ statys bendrovė „YIT Lietuva“.

Projektavimo ir statybų vertė – 29 mln. eurų. Vokiečiai kartu su „Epso-G“ iš viso į gamyklą planuoja investuoti apie 50 mln. eurų.

„YIT Lietuva“ atsakinga už gamyklos projektavimą ir statybą. Statybos darbus planuojama baigti 2027 metų lapkritį. Numatoma, kad pirmasis Lietuvoje surinktas tankas iš gamyklos išriedės 2028 metų pabaigoje.

Gamykloje planuojama sukurti iki 100 darbo vietų – apie 70 gamybos specialistams ir apie 30 administracijos darbuotojams. Teritorijoje taip pat bus įrengta daugiau kaip 120 automobilių stovėjimo vietų.

Už gamyklos statybų valdymą ir priežiūrą atsakinga inžinerijos ir architektūros įmonė „Sweco Lietuva“.

BNS pernai gruodį skelbė, kad „Lithuania Defense Services“ į gamyklą planuoja investuoti apie 50 mln. eurų.

Autorius Dominykas Biržietis

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/6abe5fd4c0cb173a12eba339

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius