Vilnius, sausio 30 d. (BNS). Greta JAV ambasados Vilniuje penktadienio vakarą apie 20 žmonių protestavo prieš Vašingtono užsienio politiką ir planus dėl Grenlandijos.

Pasak organizatoriaus Lauryno Tomelaičio, protesto tikslas – išreikšti paramą Grenlandijos gyventojams, tarptautinei teisei ir parodyti, jog yra neabejingų žmonių, kurie vertina laisvę.

„Protesto tikslas – pasipriešinti ES politikų nuolaidžiavimui ir didžiųjų valstybių įtakos zonų politikos ir imperializmo vystymui, nuo kurios Lietuva kentėjo šimtmečius, daugybė kitų kraštų kenčia toliau, ir grėsmė Lietuvai iš Rusijos niekur nedingo“, – BNS sakė L. Tomelaitis.

„Žinant, kad ir tūkstančiai žmonių prie Seimo vargiai pakeitė politikų darbotvarkę ir nuomones, galime tik viltis, kad dėl protesto vienas kitas politikas ims bent kalbėti griežčiau ir labiau vadovausis ne vien galia, bet ir teise, kuri atsirado po dviejų pasaulinių karų. Žinia, kad ji nyksta, kelia daug nerimo. Galiausiai tikimės parodyti, jog yra neabejingų žmonių, kurie vertina laisvę, reiškia solidarumą su Grenlandijos žmonėmis, yra išmokę istorijos pamokas ir kritiškai seka pasaulinius įvykius“, – kalbėjo jis.

Protestą organizavo kairysis būgnininkų kolektyvas „Rhythms of Resistance Vilnius“, antisionistinė žydų organizacija „Vilne Bund“, socialinis centras „Luna16“, LGBTQ+ pilietinė iniciatyva „Demonstruokimės“ ir Vilniaus universiteto grupė „Students for Justice in Palestine“.

Anksčiau organizatoriai teigė, jog JAV politika vis labiau primena Rusijos, Kinijos, Izraelio ir kitų valstybių praktiką, kai tarptautinės teisės argumentai pasitelkiami palankiems sprendimams pagrįsti, tačiau nepalankiais atvejais ši teisė yra ignoruojama ar pažeidžiama, todėl toks selektyvus mąstymas sėja sumaištį ir baimę.

Kaip rašė BNS, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) praėjusią savaitę atsisakė savo grasinimų jėga perimti autonominę Arkties teritoriją, priklausančią ES ir NATO narei Danijai.

JAV lyderis tuomet pareiškė, kad sudarė bendrą susitarimą su NATO vadovu Marku Rutte (Marku Riute), siekiant užtikrinti didesnę Amerikos įtaką.

Po Baltųjų rūmų šeimininko pareiškimų JAV, Danija ir Grenlandija ėmėsi trišalių derybų, Danijos užsienio reikalų ministras po pirmųjų pokalbių teigė esantis optimistiškesnis dėl galimo sprendimo.

Tikimasi pasiekti, kad NATO sustiprins savo veiklą Arktyje, o Danija ir Grenlandija galėtų iš naujo derėtis dėl 1951 metų sutarties dėl JAV karių dislokavimo.

Autorė Ieva Martinkutė

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/697cd2e9271c034aa7c31772

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius