Vilnius, lapkričio 11 d. (BNS). Valdančiosios koalicijos taryba trečiadienį dar kartą rinksis peržiūrėti 2027 metų biudžeto projektą bei svarstys galimas mokesčių ir valstybės išlaidų korekcijas.

Pasak Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, biudžeto projektas bus peržiūrėtas įvertinus koalicijos darbo grupės ir Seimo komitetų siūlymus.

Trečiadienį iš ryto 2027–2029 metų biudžeto projektą taip pat svarstys Seimo Biudžeto komitetas. Jis nagrinės ir anksčiau kitų Seimo komitetų, Seimo narių pateiktus siūlymus dėl papildomų lėšų skyrimo įvairioms reikmėms. 

„Nuo ryto ir Biudžeto komitetas svarsto visus siūlymus, tai jie pateiks mums visą informaciją ir tada žiūrėsime tolesnių sprendimų, nes nuo projekto tikrai biudžetas šiek tiek koreguosis“, – BNS sakė O. Leiputė. 

Kaip BNS pranešė komitetas, gauta 10 Seimo narių pasiūlymų dėl beveik 54 mln. eurų papildomo įvairių sričių finansavimo. Parlamentiniai komitetai įvairioms reikmėms siūlo rasti 1,566 mlrd. eurų.   

Projektą kritikuoja ir socialdemokratų koalicijos partneriai demokratai, „valstiečiai“. 

Koalicijos tarybos išvakarėse antrą kartą susirinkusi specialiai biudžetui suburta darbo grupė siūlo naikinti ar koreguoti bent penkių mokesčių lengvatas, galbūt keisti automobilių ir kai kuriuos kitus mokesčius, koreguoti Šeimos paketą, papildomai didinti alkoholio ir tabako akcizus ir cukraus mokestį.

Anot grupės narių, sprendimų įtakos biudžetui paletė yra nuo 100 mln. iki milijardo eurų. 

Po spalio pabaigoje vykusio koalicinės tarybos posėdžio premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad ieškant papildomų pajamų kitų metų biudžetui valdantieji sutaria didinti mokesčius azartiniams lošimams, loterijoms bei vadinamąjį cukraus mokestį, o jie įsigaliotų nuo kitų metų liepos.

Premjeras teigė atsargiai besitikintis, kad papildomos priemonės leis padidinti valstybės biudžeto pajamas 100 mln. eurų per metus, tad kitąmet padidintų mokesčių efektas siektų pusę šios sumos.

Be to, sutarta nuo kitų metų liepos, o ne nuo 2028 metų sausio, padidinti vaikų priežiūros išmokas su galimomis 4 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lubomis.

Vyriausybės vadovas šią savaitę sakė tikintis, kad trečiadienį koalicijos taryboje turėtų paaiškėti ir galimas sprendimas dėl energetikos įmonių, pirmiausia valdomos naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimo. 

Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius antradienį sakė, kad gali būti sugrįžta ir dėl degalų akcizų mažinimo klausimo. 

Finansų ministras Taurimas Valys praėjusią savaitę teigė, kad siekiant į biudžetą surinkti kuo daugiau pajamų nuo kitų metų gali būti atsisakyta kai kurių brangiai valstybei kainuojančių lengvatų arba jos būtų apkarpomos. Pasak jo, lengvatos valstybei kainuoja apie 3,8 mlrd. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę sakė, jog, pavyzdžiui, neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) lengvata arba pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata vaistams yra pateisinamos. 

„Mes visi pripažįstame, kad tai yra neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris naudingiausiai pasireiškia būtent mažiausias darbo pajamas turintiems žmonėms. Tačiau jis, jeigu atmintis neapgauna, kainuoja daugiau kaip vieną milijardą. Tai yra didžiulė pinigų suma. Tačiau ši lengvata yra pateisinama. Pateisinama ir PVM lengvata vaistams“, – LRT televizijai kalbėjo prezidentas. 

G. Nausėda taip pat mano, jog didinti PVM tarifą, kaip tai padarė Estija, „nėra tinkamas kelias spręsti problemas“. 

Tiek demokratai, tiek „valstiečiai“ anksčiau turėjo priekaištų socialdemokratams, kad jie nesitarė ir nederino projekto jį rengdami, kad neaišku, kas lemia 3,8 proc. BVP biudžeto deficitą, kad neatspindėti kai kurie susitarimai.

Pagal Seimo statutą, Vyriausybei pateikus kitų metų biudžeto projektą, jį privalo apsvarstyti visi Seimo komitetai. Jie svarsto tik jų kompetenciją atitinkančius valstybės biudžeto projekto asignavimus pagal sritis bei asignavimų valdytojus, suformuluoja savo išvadas bei pasiūlymus ir iki lapkričio 10 dienos pateikia juos Biudžeto ir finansų komitetui. Šis įvertina visus siūlymus ir priima savo išvadą.

Iki lapkričio 25 dienos valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje. Tuomet jis grąžinamas Vyriausybei tobulinti ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas.

Kaip rašė BNS, kitąmet krašto apsaugai planuojama skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų. Taip pat numatoma didinti pensijas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, finansuoti papildomas paramos šeimoms priemones.

Planuojamas valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Europiniai Mastrichto kriterijai atitinkamai numato atitinkamai 3 proc. ir 60 proc. ribas.

Autoriai: Jūratė Skėrytė, Roma Pakėnienė, Sniegė Balčiūnaitė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius