Vilnius, gruodžio 4 d. (BNS). Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti grupės parlamentarų prašymą įvertinti Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis sušvelninta baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

Opozicijai priklausantys parlamentarai į KT kreipėsi, nes mano, kad pataisa priimta pažeidžiant viešuosius ir privačius interesus.

Jų teigimu, priimant šias pataisas dalyvavo šeši Seimo nariai, galimai turėję asmeninį suinteresuotumą ginčijamo įstatymo priėmimu, nes už tam tikras jų veikas gresia arba galėjo grėsti baudžiamoji atsakomybė, kuri projektu sušvelninta.

Skunde nurodoma, jog tiek Seimo statute, tiek Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme įtvirtinta pareiga Seimo nariui nusišalinti, kai kyla interesų konfliktas įstatymų priėmimo metu.

Pasak pareiškėjų, jeigu šie šeši Seimo nariai būtų nusišalinę, ginčijamas įstatymas nebūtų buvęs priimtas dėl kvorumo nebuvimo, nes priimant įstatymą balsuoti privalo ne mažiau kaip pusė parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71 iš 141. 

Rugsėjo 23 dieną už Baudžiamojo kodekso pataisų priėmimą balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo penki, susilaikė trys parlamentarai.

„Tai, kad minėti Seimo nariai inicijavo ginčijamo įstatymo projektą ir vėliau dalyvavo už jį balsuojant ir jų balsai nulėmė jo priėmimą, laikytina esminiu Seimo statute ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytos įstatymų leidybos procedūros pažeidimu“, – rašoma kreipimesi į KT.

Skundo autorių teigimu, pareigos nusišalinti esant interesų konfliktui nevykdymas laikytinas konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų pažeidimu.

BNS rašė, kad Seimas rugsėjo 23 dieną priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis metais sumažino bausmes už tarnautojų ir politikų piktnaudžiavimą. Dėl to keičiasi ir pačio nusikaltimo kvalifikacija, jis nebebus laikomas sunkiu, taps apysunkiu.

Pagal priimtas pataisas, tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs, įgaliojimus viršijęs valstybės tarnautojas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, bus baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Iki tol galiojo laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Taip pat nustatyta, kad tas, kas padarė minėtą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, sulauks baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų. Anksčiau numatyta bausmė iki septynerių metų.

Teisėsauga įspėjo, kad įsigaliojus minėtiems pakeitimams senaties terminas sutrumpėja trejais metais, galima plačiau naudoti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, o kai kuriais atvejais reikšmingai sutrumpėja laikotarpis, kai asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos.

Prezidentas vetavo minėtas pataisas, bet Seimo dauguma veto atmetė.

Įtarimai ir kaltinimai piktnaudžiavimu figūruoja visose „čekiukų“ bylose.

Prokurorai keturiems Seimo nariams yra pateikę įtarimus dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo einant savivaldybių tarybų narių pareigas, dar dviem norėjo pateikti, bet Seimas atsisakė panaikinti jų teisinę neliečiamybę. Keletas parlamentarų patraukti atsakomybėn civiline tvarka.

Autorė Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius