naujos 7–12 pastraipos

Vilnius, vasario 24 d. (BNS). Paliaubos šiuo metu Ukrainoje būtų kritinė klaida, kuri leistų Rusijai vėl sustiprėti ir pulti Ukrainą ar kitą taikinį Europoje, pirmadienį sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Taip jis kalbėjo Briuselyje dalyvaudamas Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje.

„Mūsų nuomone, paliaubos būtų kritinė klaida. Šį kartą tai suteiktų galimybę (Vladimirui – BNS) Putinui persigrupuoti, apsiginkluoti, sustiprėti ir vėl pulti Ukrainą ar bet kurį kitą potencialų taikinį Europoje“, – žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, dėl to Šiaurės ir Baltijos šalys (NB8) pasisako už ilgalaikę ir teisingą taiką, kuri įmanoma įgyvendinus dvi sąlygas.

„Pirma, Ukraina išlaiko savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Be to, Rusija yra laikoma atsakinga už agresiją“, – kalbėjo K. Budrys.

Jis kartu su kitų NB8 šalių ministrais pateikė bendrą pareiškimą, kuriuo reiškiamas solidarumas Ukrainai trečiųjų plataus masto invazijos metinių proga.

„Karo baigtis turės esminių ir ilgalaikių padarinių Europos ir transatlantiniam saugumui“, – teigiama bendrame pareiškime.

Šalys taip pat pažadėjo papildomą paramą Kyjivui, įskaitant įrangą ir mokymus, ir investuoti į Ukrainos gynybos pramonę.

Norvegija atskiru pranešimu paskelbė, kad ketina panaudoti 3,5 mlrd. Norvegijos kronų (301 mln. eurų) pirkiniams iš Ukrainos gynybos pramonės.

Dar 600 mln. kronų (51,6 mln. eurų) įsipareigota skirti Ukrainai skirtų dronų pirkimui ir bepiločių orlaivių technologijų kūrimui.

„Ukrainos kariniai ir civiliniai poreikiai yra didžiuliai. Labai svarbu stiprinti Ukrainos gynybos pramonės gebėjimą tiekti karinę įrangą į fronto liniją“, – sakė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė).

Tuo metu Danija pranešė, kad žada skirti Ukrainai 2 mlrd. Danijos kronų (268 mln. eurų) karinės pagalbos, o dar 405 mln. kronų (54,3 mln. eurų) – humanitarinei ir su atstatymu susijusiai pagalbai Ukrainai.

„Šiandien minime trečiąsias nelegalaus Putino karo metines ir norime pasiųsti solidarumo žinutę – atėjo laikas sustiprėti. Vyksta daug diskusijų apie pokario planą ir taip toliau, tačiau mes manome, kad šiuo metu svarbiausia yra sustiprėti ir suteikti Ukrainai galios, kad ji turėtų kuo geresnę poziciją, kai tik ateis laikas taikos deryboms“, – teigė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas).

Kaip rašė BNS, pirmadienį vykstančioje ES Užsienio reikalų taryboje aptariamas karinės paramos Kyjivui teikimas ir saugumo garantijos.

Tarybos metu ketinama tvirtinti 16-ąjį sankcijų Rusijai paketą ir aptarti tolesnes sankcijas. ES šalių diplomatijos vadovai taip pat turėtų spręsti dėl jau galiojančių sankcijų Rusijai pratęsimo.

Vengrijos vyriausiasis diplomatas praėjusią savaitę pažadėjo nesutikti atnaujinti Bendrijos sankcijų daugiau kaip 2,4 tūkst. asmenų ir subjektų, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

Jis ragino ES palaukti derybų Jungtinių Valstijų (JAV) ir Rusijos derybų dėl karo užbaigimo Ukrainoje baigties.

Susitikime taip pat numatomos diskusijos apie padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Sakartvele.

Užsienio reikalų tarybą sudaro visų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai, jos posėdžiai įprastai rengiami bent kartą per mėnesį.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius