papildymai ir atnaujinimai visame tekste, pridėtos nuotraukos

Kazlų Rūda, gegužės 27 d. (BNS). Lietuvos kariuomenėje kuriamas Autonominių nuotolinių bepiločių operacijų (ANBO) vienetas tolimojo nuotolio dronų pajėgumams vystyti.

Šio junginio pagrindiniai tikslai kariuomenės atstovams, politikams, žiniasklaidai trečiadienį buvo pristatyti Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje.

Pasak kariuomenės, tai yra dvejų metų darbo pasekmė, nuo 2024-ųjų Lietuvos kariuomenėje pradėjus kurti dronų mokymo pajėgumus. Naujuoju vienetu šie pajėgumai yra centralizuojami.

„Šitas junginys būtent sujungia karybos meną ir inovacijos poreikį“, – rikiuotėje į junginio karius kreipėsi krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Pilnas operacinis pajėgumas – 2027 metais

Kaip žurnalistams sakė Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, šiuo metu junginį sudaro daugiau nei 100 žmonių. Jų skaičius per ateinančius metus turėtų reikšmingai augti.

„Mes galvojame, kad (...) 2026 metai yra tokie lūžio, o 2027 metais jau turėtume pasiekti pilną operacinį pajėgumą ir tokiu būdu su pramonės pagalba, su politinės vadovybės pagalba, įsigyjant tam tikrus įrankius, mes galėtume toliau treniruotis ir, kas svarbiausia, (...) tai veiktų kaip atgrasymas potencialiam priešininkui“, – sakė R. Vaikšnoras.

Jo teigimu, junginys dirbs su oro gynybos ir jūrinėmis platformomis.

„Ministras ką tik tai pasakė, jeigu jau gavome „Magurų“ (ukrainietiško jūrinio drono – BNS) licencijas, tai jau mūsų kaimynai tegu nesistebi, jeigu kada Baltijos jūroje pamatys plaukiančias „Maguras“, – teigė kariuomenės vadas.

Pasak R. Vaikšnoro, pagrindinė ANBO užduotis yra testuoti dronus, kaupti ekspertizę, kartu būnant „aukštesnio lygmens junginiu“, kuris galėtų organizuoti ir vykdyti operacijas.

„Jis nebus viešai labai daug matomas dėl to, kad žinant ir iš pamokų Ukrainoje, tokie specialistai yra aukštos vertės priešui, todėl ką šiandien matėte, tai buvo tiktai veidai žmonių, kurie daro savo darbą, tačiau rytoj turbūt išgirsite apie efektą, bet ne kas tai padarė“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Jo teigimu, ANBO surinkti „geriausi protai“ iš dronų mokymo centro, Lietuvos karo mokyklos, visų kariuomenės padalinių, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos.

„Mokydamiesi tiesiogiai iš ukrainiečių, kurie yra mūsų instruktoriai, mums padeda ir konsultuoja, (...) turėsime išvystyti pajėgumą, kurį galėsime panaudoti ir giliau į priešišką užnugarį, jeigu, neduok Dieve, priešas sugalvos mus kažkokiu būdu išbandyti“, – sakė R. Vaikšnoras.

Ministras: daugiau finansų reikia bandymams

Kaip akcentavo R. Kaunas, ministerijoje taip pat kuriamas ekspertinis Strateginių technologijų ir pranašumo departamentas, kuris glaudžiai bendradarbiaus su ANBO, bet bandymams reikia daugiau lėšų.

„Lygiagrečiai yra dirbama su (...) kapitalo rizikos fondu, tokiu inovacijų fondu, ko mums tikrai šiuo metu reikia. Turime jį labai simbolinį, labai mažą. Mes turime daugiau finansų skirti būtent bandymams. Jei nusprendžiame kažkokią technologiją konkrečiai vystyti, reiškia, turime skirti tos technologijos vystymui ir tam tikrą lėšų sumą“, – žurnalistams sakė R. Kaunas.

Jo teigimu, šiuo metu pagrindinė naujo vieneto funkcija yra vystyti droninius pajėgumus, būti jungtimi tarp kariuomenės ir gynybos pramonės šią informuojant apie karių poreikius, lūkesčius, sudarant galimybę testuoti gaminius.

„Partneriai ir iš Švedijos, ir iš Suomijos taip pat domisi antidroniniais sprendimais, ir Lietuvoje būtent šitas ANBO junginys yra ir bus centrinė figūra (...) pajėgų auginimui būtent antidroniniams ir droniniams sprendimams“, – tvirtino krašto apsaugos ministras.

Kartu Kazio Veverskio poligone trečiadienį surengtos karinės pratybos su bepiločių orlaivių sistemomis (BOS) ir kovos su BOS (K-BOS) sistemomis.

Anot kariuomenės, šiomis pratybomis siekiama suvienodinti BOS / K-BOS taikymo supratimą, praktiškai patikrinti pagrindines jų panaudojimo grandis ir parengti konkrečius siūlymus dėl tolesnio pajėgumo vystymo.

Naujas kariuomenės vienetas steigiamas praėjusią savaitę Lietuvos oro erdvę dukart pažeidus, kaip įtariama, dronams.

Po šių incidentų Baltijos valstybių vadovai ragino skirti daugiau dėmesio NATO rytinio flango saugumui, Vilniuje surengtas susitikimas su Europos Komisijos pirmininke.

Junginys pavadintas Lietuvos aviacijos pradininku laikomo brigados generolo, inžinieriaus, aviacijos konstruktoriaus ir lakūno Antano Gustaičio (1898–1941) garbei. Pirmas jo sukonstruotas sportinis lėktuvas ANBO-1 į dangų pakilo 1925-ųjų liepos 14 dieną.

Autorius Dominykas Biržietis

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/6a17069d80c41be91c12d940

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius