Vilnius, liepos 10 d. (BNS). Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis per likusius dvejus kadencijos metus tikisi užtikrinti glaudesnį sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų ryšį, į gydymo procesą integruoti dirbtinį intelektą.

„Jeigu šios dvi sistemos – sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos – ir instituciškai, ir bendruomenės lygmeniu pradės sąveikauti kur kas daugiau, sakysiu, kad tai bus didžiulis įdirbis ir palikimas išeinant, paliekant ministro poziciją“, – interviu BNS teigė demokratų deleguotas ministras.

L. Kukuraičio teigimu, jau dabar rengiami teisės aktai, sudarysiantys sąlygas slaugos ir globos paslaugas teikti paprasčiau ir kokybiškiau.

„Ilgalaikės priežiūros paslaugos turėtų turėti savyje ir globos, ir slaugos turinį kartu, kur specialistų komanda paslaugas teikia tiek namuose, tiek ilgalaikės priežiūros įstaigoje“, – kalbėjo politikas.

„Finansavimas turėtų ateiti iš abiejų sistemų šiuo atveju – tiek iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tiek iš globai skiriamų lėšų. Tai šitas finansavimo sukabinimas ir nukreipimas į vieną sistemą kol kas nėra įvykęs ir tai turi būti padaryta“, – pridūrė jis.

Naujasis sveikatos apsaugos ministras vylėsi, kad minėti pokyčiai galėtų įsigalioti nuo 2028-ųjų.

Kitos interviu temos:

* Komandos kol kas neatskleidžia, nori pasilikti dalį esamų viceministrų;

* Sieks įstatymu reglamentuoti dirbtinį intelektą medicinoje;

* Skeptiškai vertina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento naikinimą;

* Pasisako už valstybines vaistines;

* Sieks didesnį finansavimą skirti tiems gydytojams, kurių konsultacijų pacientams tenka laukti ilgiausiai;

* Plės prevencinių programų prieinamumą.

– Ministre, pradėkime nuo tų darbų, kuriuos turėsite padaryti pirmiausia – suburti politinę komandą. Ar jau galite įvardyti, kas bus jūsų viceministrai?

– Dar kol kas nenorėčiau vardais, pavardėmis įvardyti, bet norisi telkti tas kompetencijas, kurios reikalingos bus šiuo neilgu kadencijos laikotarpiu.

Vienas iš mūsų šių dienų iššūkių – pasiruošimas ekstremalioms situacijoms, kad sveikatos priežiūros sistema būtų pasirengusi, todėl bus žmogus komandoje, kuris tą geba. Artėjantis pirmininkavimas ES Tarybai – irgi reikia kompetentingai sudalyvauti, nes bus Europos Sąjungos teisėkūra, reikės rasti bendras pozicijas, tad irgi reikia žmogaus, kuris gebės tai padaryti.

Iššūkiai su skaitmenizacija, technologijomis, kurios, taip sakyčiau, veržiasi į mediciną ir net prašosi, kad būtų daugiau naudojamos sveikatos priežiūros sistemoje, irgi tų kompetencijų turėsime.

Dar vienas iššūkis – slaugos ir globos sistemų sujungimas. Norisi galiausiai tą dešimtmečio darbą privesti iki pabaigos, nes buvo daug vyriausybių, kurios tai bandė padaryti, kiekviena savo dalelę padarė, bet vis dėlto iki šiol sistemos veikia atskirai.

Žvelgiant į šiuos visus iššūkius, ne kartą esu minėjęs ir psichikos sveikatos būklę Lietuvoje – tiek jaunimo, tiek vyresnio amžiaus žmonių – norisi ir šių kompetencijų komandoje. Stengsiuosi, kad tos kompetencijos būtų uždengiančios tuos esminius laukus, kuriuos dabar įvardijau, bet ir kad padengtų kuo galima platesnę sveikatos priežiūros sritį.

– Dar prieš Seimo rinkimus demokratai SAM vadovo poste matė Rolandą Lingienę, tačiau ši pozicija galiausiai patikėta jums. Ar ji bus jūsų komandoje?

– Kol kas, kaip ir sakiau, nesinori skelbti vardų ir pavardžių...

– Bet ponia Lingienė jau buvo paskelbta demokratų prieš rinkimus, todėl tai neturėtų būti ta pavardė, kurią reikėtų slėpti, jei yra svarstoma?

– Kaip ir sakiau, kol kas vardų, pavardžių nesinori skelbti. Taip, iš tiesų ponia Rolanda buvo pirminiame mūsų galimų Vyriausybės narių sąraše. (...) Bet toje politinėje darbotvarkėje, kuri čia vystosi (...), derybų metu bendruomenėje buvo nuspręsta šią konkrečią poziciją pasiūlyti man.

– Esate užsiminęs, kad norėtumėte išsaugoti ir dalį pareigas paliekančios ministrės Marijos Jakubauskienės komandos narių. Ką turite omenyje?

– Viceministrų lygmeniu yra numatyta keletas žmonių, kurie planuotų tęsti darbą kartu.

– Suprantu, jų irgi negalite įvardyti?

– Kol kas nesinori, nes norisi pristatyti visą komandą ir paaiškinti, kaip matome komandos viziją, kodėl konkretūs žmonės kviečiami į komandą ir kokių tikslų kartu sieksime. Norisi daugiau tokio bendro pristatymo negu paskirų įvardinimų.

– O kada planuojate būti surinkęs visą komandą?

– Jeigu Vyriausybės programa bus patvirtinta Seime liepos 14 dieną, tada bus priesaika ir tuomet per savaitę ar dvi reikės kartu su tarnybomis įvertinti žmonių galimybes eiti pareigas. Ir kai jos bus įvertintos, tada ir paskelbsime. Čia ir dar viena iš tų priežasčių, dėl ko norisi dar neskelbti vardų ir pavardžių, kol nėra patvirtinimo iš tarnybų, kad tie žmonės gali eiti šias pareigas.

– Kalbėdamas apie būsimus ministrus, demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius teigė, kad politinė jėga turi pakankamai žmonių, kurie gali užimti postus, dėl to nėra reikalo kalbėti apie technokratus. Jūs užsiminėte apie kompetencijas, kurių norėtumėte iš viceministrų, bet ar politinė priklausomybė jums bus svarbi renkantis žmones?

– Nuo ko ir pradėjau pokalbį, tai nuo kompetencijų ir jos privalo būti užpildytos. Aš pats į politiką atėjau kaip technokratas. Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje tikrai turėjome tokią prabangą formuoti išskirtinai ekspertų komandas. Bet net ir tuo metu aš bandžiau derinti patirtį tiek iš viešojo sektoriaus, tiek iš nevyriausybinio sektoriaus, kartu turėti komandoje žmonių, kurie turi politinę priklausomybę, nes nemažai dalykų reikia suderinti ir su politine bendruomene, turėti jos palaikymą. Kai joje nėra palaikymo, yra labai sunku realizuoti tikslus Seime, turėti užnugarį, kuris būtinas politiniame diskurse ir politiniuose sprendimuose.

Dėl to aš šiuo atveju derinčiau, bet vis tiek pirminis lūkestis – net jeigu ir iš politinės bendruomenės kviesčiau žmones – yra tai, kad žmogus atitiktų tas kompetencijas, kurios reikalingos šiai komandai ir sveikatos priežiūros sistemai.

– Ar jums ministeriją perleidę socialdemokratai yra numatę kvotą, pagal kurią jiems turėtų atitekti tam tikras skaičius viceministrų?

– Ne, tokios kvotos nėra.

– Pereikime prie konkrečių darbų. Nors SAM kontrolę perima demokratai, centro kairės kryptis sveikatos srityje bus tęsiama. Akivaizdu, kad nesate savo pirmtakės klonas, tad ką darysite kitaip nei ji?

– Pirmiausia norisi pradėti nuo to, ką darysiu taip, kaip ministrė darė, nes, mano vertinimu, šioje kadencijoje Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaujama Marijos Jakubauskienės, žengė labai svarbius, kartais prieštaringus žingsnius, kad viešasis sektorius stiprėtų. Tą būtina tęsti.

(...) Trys dalykai buvo priimti, kurie reikšmingai keičia sveikatos priežiūros situaciją. Pirmas – priemokų atsisakymas, kad žmogui nereikia prisimokėti, jeigu jis gauna valstybės finansuojamas paslaugas. Antrasis – prieš savaitę priimtas sprendimas dėl privataus sektoriaus lėšų užrakinimo, kad privatus sektorius veiktų tam tikrų lėšų ribose, o kita, auganti Privalomojo sveikatos draudimo fondo dalis išskirtinai eitų viešajam sektoriui. Tai yra toks irgi proveržinis sprendimas. Ir trečiasis – valstybės įsipareigojimas daugiau mokėti už valstybės draudžiamus asmenis nuo 2027 metų.

Tai reiškia, kad po ilgo laiko sveikatos priežiūros sistemoje viešosioms paslaugoms turėtų pradėti daugėti lėšų. Tikiuosi, kad tai pavyks užtikrinti. Ir čia turbūt vienas iš dalykų, kurį privalome padaryti, kad tie įsipareigojimai – tiek įstatyminiai, tiek kitais teisės aktais reglamentuoti, kad tas lėšų augimas viešajam sveikatos priežiūros sektoriui būtų tęstinis, tvarus. Kalbant su finansų ministru, bus didžiulis iššūkis subalansuoti šituos įsipareigojimus, kuriuos priėmė praėjusi Vyriausybė. (...) Vertinant visą tiek XX, tiek XIX Vyriausybės veiklą, sakyčiau, kad čia ši ministerija darė daugiausia socialdemokratiškos politikos.

Dėl to mums buvo labai keista, kai socialdemokratai pasiūlė mums šią ministeriją, kuri iš tiesų įgyvendino dalį jų darbotvarkės.

Pasakius tai, norisi dėti akcentus ir kitur, kur, mano vertinimu, norėtųsi daugiau įdirbio. Labai svarbu padaryti tuos būtinus darbus, kurie apkrauna mūsų sistemą dėl įvairios mūsų visuomenės elgsenos, kaip kad gyvenimas ne tiek sveikai, kaip norėtųsi arba kaip galėtume. Kalbu apie visuomenės sveikatos dalis, ji turi turėti proveržį. Nes kitu atveju mes labai užkrauname pirmąją grandį – šeimos gydytojus. Iš šeimos gydytojų toliau eina didžiulis užkrovimas antrinei grandžiai ir turime tuos nuolat raudonuojančius rodiklius, kaip kad išvengiamo mirtingumo, išvengiamos hospitalizacijos rodiklius Europoje, pagal kuriuos esame prastai pirmaujantys.

– Kalbate apie proveržį, bet tai skamba kaip strateginis tikslas. Bet ar turite kokius nors rodiklius, pagal kuriuos pamatuotumėte savo kadencijos sėkmę, kiek visuomenės sveikata jūsų vadovavimo laikotarpiu pagerės? Kas bus tie kriterijai, pagal kuriuos matuosite sėkmę?

- Šitie du rodikliai, kuriuos įvardijau, yra vieni pagrindinių, nes išvengiamas mirtingumas yra ne tik mūsų gyvensenos klausimas, bet ir sveikatos priežiūros efektyvumo klausimas.

Išvengiama hospitalizacija lygiai taip pat – kaip mums suveikti pirminėje grandyje, kad neužkrautume mūsų ligoninių ten, kur neturime užkrauti.

– Kiek šie rodikliai turėtų sumažėti – tiek išvengiamo mirtingumo, tiek išvengiamos hospitalizacijos?

– Mes tam įsipareigosime Vyriausybės priemonių plane. Tas laikas yra per trumpas, kad galėčiau dabar nurodyti. Bet strateginės krypties ir rodiklių pokyčių prasme šie du rodikliai turi keistis. Priemonių plane bus įsipareigojimas ir tam turėsime gerą mėnesį, kartu su specialistais ir ekspertais įvertinsime galimybes, taip pat ir priemones, kuriomis to sieksime.

Eilės, prieinamumas yra dar vienas rodiklis, kuris svarbus žmonėms. Šiuo atveju labai svarbu susikoncentruoti į eiles pas konkrečius specialistus, nes (...) pas vieną galime jau rytoj rasti vietą, o pas kitą nerasime per artimiausius keletą mėnesių. Čia irgi turime padaryti tam tikrą proveržį. (...)

– Esate užsiminęs, jog sieksite, kad per dvejus metus eilės pas gydytoją sumažėtų mažiausiai 30 procentų.

– Tai turbūt yra minimalu, ko mes iš tiesų norėtume siekti, kai matome, kokios eilės pas kai kuriuos specialistus. Čia turi būti sudėtos didžiulės pastangos, nes šaukštas deguto gadina visą statinę. (...)

– Kai kalbate apie dėmesį konkretiems specialistams, ar turite omenyje įkainių didinimą ir didesnes sutartines sumas gydymo įstaigoms?

– Tai vienas iš sprendimų – didesnis valstybinių lėšų skyrimas toms sritims atidaro eiles.

– Kiek tai galėtų papildomai pareikalauti lėšų ir apie kokius specialistus kalbame?

– Kol kas su konkretybėmis aš dar susilaikysiu. Priemonių plane, tolesniuose veiksmuose bus daugiau konkretikos. Šitame etape aš daugiau tokį principų lygmenį ir krypčių lygmenį bandau atrasti ir juos susivardinti, susidėlioti, o tada jau eiti prie sprendinių.

Tos specialistų grupės, jos aiškiai žinomos, kai žmonės ieško dermatologo, neurochirurgo, reabilitologo ar kitų paslaugų. Tikrai jų prieinamumas yra kur kas mažesnis, palyginti su kitomis specialistų grupėmis.

– Bet preliminariai – apie kokias sumas kalbame?

– Manau, kad finansinių prielaidų didinti šių paslaugų prieinamumą mes tikrai turime. Kaip sakiau, padaryti svarbūs sprendimai, kad finansavimas sveikatos priežiūros sistemos augtų, ir čia resursų rasime.

– Kaip dažnai jūs pats ar šeimos nariai naudojatės privačios medicinos paslaugomis?

– Sakyčiau, labai retai. Pas stomatologą nueinu, bet dažniausiai stengiuosi gauti viešojo sektoriaus teikiamas ir valstybės finansuojamas paslaugas.

– Kalbėdamas apie prioritetus, ne viename interviu minite išvengiamą mirtingumą, vaikų psichinę ir fizinę sveikatą bei slaugos ir globos paslaugų sistemų sujungimą į vieną. Pastarasis prioritetas konkrečiausias. Ar tai reiškia, kad su juo susijusios pataisos ir bus pirmosios, kurias teiks jūsų vadovaujama ministerija?

– Turime mažai laiko, dvejus metus. Pataisos jau rengiamos ir jos turėtų išeiti kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nes abi šios sistemos turi susitarti, kaip tos naujai komplektuojamos paslaugos turi atrodyti ir kaip jos bus teikiamos. Slaugos ir globos sujungimas turi įvykti. Dešimt metų per įvairius Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektus tai yra realizuojama, bet tokio sisteminio, visą apimančio ir visiems žmonėms prieinamo varianto neturime, o jis turėtų būti.

– Nuo kada?

– 2027 metais pradės galioti bendras sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymas, kuris jau reglamentuoja tam tikras sąsajas tarp dviejų sistemų, bet visiškai supakuoti kaip atskirą paslaugą, tam reikalingas įstatymo pakeitimas. Manau, kad per ateinančius metus susitvarkysime ir 2028-ais jau turėtų pradėti veikti kaip atskira paslauga, kurioje sąveikauja abi sistemos.

Man atrodo, šis principas – dviejų sistemų sąveika – turėtų persikelti ir į kitas sritis. Tiek į psichikos sveikatos sritį, kur ir sveikatos, ir socialinės apsaugos sritys privalėtų sąveikauti kur kas labiau, negu dabar sąveikauja. (...) Taip pat ir gydant priklausomybių ligas. Neretai viena sistema nudirba tam tikrą darbą, o kita sistema neperima. Sakyčiau, sisteminių kabliukų sukabinimas būtų jau tokio strateginio lygmens tikslas, kurį norisi realizuoti. Dėl to ir komanda ateina taip pat iš socialinės apsaugos srities.

Sakyčiau, ir mano patirtis socialinės apsaugos srityje ateinant į sveikatos sistemą leidžia toms sistemoms pradėti sąveikauti kur kas labiau, negu iki šiol turėjome. Deja, tokio institucinio požiūrio, savo ribas saugančio požiūrio „čia mes, čia jūs“ yra per daug. Tai visiškai nereikalinga ir klientui-pacientui, ir bendruomenei.

– Žvelgiant iš paprasto žmogaus perspektyvos, kas keistųsi?

– Sistemos turi savo logiką. Pavyzdžiui, slaugos namuose keturis mėnesius žmogus gydomas nemokamai, prižiūrimas nemokamai, tada jis perkeliamas į globos sistemą, kur turi prisimokėti. Tokiu būdu turime žmones, kurie kas aštuonis mėnesius juda iš vienos sistemos į kitą tam, kad kažkiek sutaupytų lėšų. Tai nėra nei oru, nei tvaru. Sistemos privalo sąveikauti tarpusavyje, ir žmogus turi gauti 12 mėnesių tą pačią paslaugą, kuri būtų finansiškai prieinama.

Dėl to ilgalaikės priežiūros paslaugos turėtų turėti savyje ir globos, ir slaugos turinį kartu, kur paslaugas specialistų komanda teikia tiek namuose, tiek ilgalaikės priežiūros įstaigoje. Ir finansavimas turėtų ateiti iš abiejų sistemų šiuo atveju – tiek iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tiek iš globai skiriamų lėšų. Šitas finansavimo sukabinimas ir nukreipimas į vieną sistemą kol kas nėra įvykęs, ir tai turi būti padaryta.

(...) Paciento judėjimas turi būti susijęs su jo situacija ir noru, ne su sistemos galimybėmis. (...)

Žvelgiant ilgesnėje perspektyvoje, matant, kaip auga šitas poreikis ir kad žmonės vis labiau pripranta prie paslaugų ir tikisi orių paslaugų senatvėje ar ištikus nelaimei, tai ilgalaikės priežiūros finansavimo klausimas, manau, kad su visu rimtumu grįš į Seimą. Manau, kad apie tai turėsime rimtą politinę diskusiją, tikėtina, kad jau kitame politiniame cikle nuo 2028 metų.

– Lyginant naujosios ir buvusios Vyriausybių programas, prioritetai iš esmės nesiskiria. Vis dėlto apie kelis punktus norėčiau pakalbėti detaliau.

Žadate sudaryti teisines sąlygas dirbtinio intelekto asistentų naudojimui. Ar tai reiškia, kad pripažįstate, jog sistemai nepavyksta užtikrinti reikiamo kiekio medikų ir kito personalo, todėl ieškote alternatyvių būdų patenkinti gyventojų poreikius?

– Šiuo atveju norisi pasinaudoti geriausia Vakarų šalių praktika, kuri jau taiko sveikatos priežiūros sistemoje daugiau skaitmenizacijos ir išnaudoja dirbtinį intelektą, kad medikams pagelbėtų atlikti darbą. Šiuo atveju yra tam tikras subsidiarumo principas, kurio norisi laikytis ir siekti sistemoje, kad ką gali padaryti darbuotojai, kurie neturi medicininio išsilavinimo, tą jie ir padarytų. Ką gali padaryti slaugytojas su savo išsilavinimu, jis turi daryti tai, ko ir mokėsi. Ką gydytojas privalo padaryti, tą ir turi daryti.

Neretai dar pasitaiko tokių situacijų, kad nemažai administracinio, slaugytojo ar kito lygmens darbo daro pats gydytojas. Šiuo atveju interesas ir lūkestis yra kiek galima daugiau nuimti krūvio nuo sistemos. Dirbtinis intelektas yra vienas iš resursų ir tai, ką gali jis padaryti, to neturėtų nė vienas žmogus daryti. Aišku, saugiai elgiantis su duomenimis, tą turime užtikrinti. Kai kurios mūsų įstaigos jau pradeda taikyti dirbtinio intelekto tam tikrus modelius kaip pagalbą. Tai taip pat yra ir viena iš eilių mažinimo galimybių.

– Minite eiles, kokių dar su dirbtiniu intelektu pokyčių galima tikėtis?

– Kai kalbame apie šias technologijas, tai yra kaip galima daugiau paruošti medžiagos gydytojui, kad jis kartu su pacientu priimtų sprendimą. Jeigu ji bus labiau susisteminta, taiklesnė, tai bus didelė pagalba pacientui. Jam reikės mažiau laukti eilėse, jam reikės gal net mažiau užtrukti kabinete.

Jeigu žiūrėtume į sveikatos priežiūros sistemos valdymą, galimybės atsiveria ir visos sistemos valdyme, nes ko norisi, tai duomenimis grįsto sprendimų priėmimo. Mes sveikatos sistemoje turime labai daug duomenų, palyginti su kitomis šalimis: tiek e. sveikatos, tiek Valstybės duomenų agentūros disponuojami duomenys apie žmogaus situaciją ir jo kelią per gyvenimą leidžia mums daryti tokius sprendinius, kurie leistų ir koreguoti sveikatos priežiūros vadybą.

Šiuo atveju ko aš taip pat norėčiau – labiau į kokybinius elementus orientuotos finansavimo sistemos sveikatos priežiūroje. Dabar pirminėje grandyje turime apmokėjimą už prisiregistravusius žmones – kiek prisiregistravusių žmonių yra pas šeimos gydytojus. Antrinėje grandyje, kur yra specialistai, mokame už paslaugų kiekį. Už paslaugų kiekį mokėjimas yra geras, nes skatina paslaugų prieinamumą, tada įstaigos ir sveikatos priežiūros specialistai stengiasi teikti kuo galima daugiau paslaugų, bet jis kartu ir gali užkoduoti savyje tam tikrų perteklinių paslaugų generavimą. To tikrai turime išvengti. (...) Jeigu mūsų finansavimas priklauso nuo paslaugų kiekio, tai aišku, kad tada teiksime kuo galima daugiau paslaugų.

– Ar iš esmės planuojate peržiūrėti finansavimą, ar tiesiog jį koreguosite? Bandau suprasti, ko ketinate imtis: revoliucijos ar evoliucijos?

– Sakyčiau, evoliucijos, nes apskritai finansavimo sistemoje revoliucijos labai sunkiai vyksta ir sukuria daug problemų, bet tam tikra evoliucija, kad pradėtume rūpintis ne tik kiekybiniais, bet ir kokybiniais kriterijais, privalo būti.

Duomenų prieinamumas, kiek mes dabar turime sveikatos srityje, sudaro tam tinkamas sąlygas. Jau kai kurios įstaigos taiko kokybinius kriterijus savo vadovų vertinimui.

– Kokie rodikliai, pavyzdžiui, šeimos gydytojui, poliklinikai, papildomai turėtų atsirasti pagal jūsų planą, kuriais vadovaujantis būtų skiriamas finansavimas?

– Reikia sutarti, ko mes tikimės iš šeimos gydytojo. O iš šeimos gydytojo tikimės, kad bus pagalba, kuri čia ir dabar sprendžia problemas, neperadresuojant į antrinį lygį tiesiog. Ir šitas galėtų būti vienas iš lūkesčių, ypač kai kalbame apie perteklinės hospitalizacijos problemą. Kitas lūkestis, kuris yra šeimos gydytojams, tai yra profilaktinės programos, kad kuo galima daugiau pas juos prisiregistravusių asmenų ateitų į profilaktines programas, kurios užkirstų kelią galimoms ligoms ateityje arba jas diagnozuotų pirminiuose etapuose.

– Nesibaiminate, kad pagal tokį modelį pacientas tiesiog nesulauks jam reikalingos specializuotos pagalbos, nes šeimos gydytojas jaus spaudimą pats išspręsti problemą?

– Dėl to negalima eiti į kraštutinumą, turi būti subalansuota sistema: mokėti ir už darbą, ir už keliamą lūkestį, kad šeimos gydytojai pasiūlys profilaktines paslaugas, kurios pasieks pacientus. (...) Lygiai tas pats galioja antriniam lygmeniui, negali visiškai atsisakyti finansavimo už paslaugos kiekį, nes jeigu atsisakysi, tada niekas neteiks paslaugų.

(...) Toks kombinuotas, kompleksinis požiūris, man atrodo, yra tai, į ką turime eiti. Ir jeigu per šiuos dvejus metus padarysime svarbių žingsnių, kad į tai pajudėtume, tikėtina, jog mūsų sveikatos sistemoje pradėsime matyti ir kitokius rodiklius.

– Dar norėčiau grįžti prie technologijų šiek tiek. Vyriausybės programoje numatyta sukurti pagrindus „vieningai, tarptautinius reikalavimus atitinkančiai e. sveikatos sistemos architektūrai“. Ką tai reiškia?

– Visi nori ir tikisi, kad e. sveikata veiks gerai, nes e. sveikata yra viena iš mūsų jautriausių skaitmeninių sistemų, dėl to norisi, kad ji funkcionuotų tinkamai: tiek pacientai jaustųsi saugiai ir galintys ja naudotis maksimaliai, tiek medikai, kurie ja naudojasi. Ta sudėtinga formuluotė reiškia, kad technologiniai sprendimai turi būti tie, kurie užtikrina geriausią sistemos funkcionavimą.

– Paklausiu kitaip, kokios jūs pats pozicijos laikotės – e. sveikatą reikia taisyti ar vietoj jos sukurti naują sistemą nuo nulio?

– Vystyti.

– Ką matytume kaip pagrindinę sritį, kurią labiausiai reikėtų tobulinti?

– Vienas dalykas, norisi integracijos – nes mūsų įstaigos turi įvairias vidines sistemas, kuriose yra daug duomenų – kad tos sistemos su e. sveikata maksimaliai funkcionuotų. Nes jeigu jos nesąveikauja, tada e. sveikatoje pradeda stigti duomenų. Kitas dalykas, kad e. sveikata būtų maksimaliai patogi sveikatos priežiūros specialistams ir kad ja pacientai naudotųsi.

Jau ir dabar galime per e. sveikatos programėlę susirasti, kokių reikia specialistų. Tai turime plėsti, kad kuo galima daugiau specialistų įrašytų, kiek ir kur yra atsilaisvinusios paslaugos. Deja, kol kas, sakyčiau, čia reikia paskatų sveikatos priežiūros įstaigoms. Lygiai taip pat reikia žmones informuoti, kad tokia sistema egzistuoja. Tikrai daugelis dar nežino, kad galima pačiam ne telefoniniu skambučiu, bet per programėlę mobiliame įrenginyje susirasti konkretų specialistą, užsirezervuoti pas jį ir nueiti.

– Ar pats naudojatės e. sveikatos programėle?

– Aš naudojuosi ir visiems reklamuoju, kad tokia egzistuoja ir žmonės nustemba. Vis dar daug yra skambučių tiesiogiai įstaigai, tiesiogiai konkrečiam specialistui ir bandoma susitarti. Dėl to ten eilės konkrečiai yra didelės, bet pas kitus specialistus tų eilių nėra arba yra kur kas trumpesnės, ir žmonės apsidžiaugia, kad turi tokią galimybę.

– Bet ne vienus metus yra ši problema, jog gydymo įstaigos vangiai jungiasi ir naudojasi e. sveikata.

– Taip, tai yra viena iš problemų, todėl reikia sukurti paskatų, ir kartu su komanda ieškosime, kaip sukabinti tas sistemas ir kaip paskatinti sveikatos priežiūros įstaigas atsilaisvinusius langus pas gydytojus kuo greičiau įdėti į visiems atvirą sistemą.

– Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol planavo e. sveikatą iškelti iš Registrų centro, kad ja rūpintųsi viena iš ministerijai pavaldžių įstaigų. Ką jūs apie tai manote?

– Tai yra technologiniai sprendimai, į kuriuos kol kas, man atrodo, neturėtume kištis, nes tam turime sukurti visiškai atskirą infrastruktūrinę bazę, kuri yra be galo brangi, jos apsauga taip pat yra labai brangi ir sudėtinga. Sakyčiau, turime naudotis dabar egzistuojančia sistema, siekiant, kad ji būtų saugi, patikima ir veikianti.

– Taip tiesiogiai programoje nėra parašyta, bet suprantu, kad ketinate grįžti prie valstybinių vaistinių ligoninėse. Kodėl manote, kad šįkart pavyks įgyvendinti šį pokytį?

– Iš tiesų programoje yra tokia nuostata, ji taip atsargiai suformuluota: įvertinti teisines galimybes. Nes dar XVII Vyriausybėje buvo dedamos pastangos. Ir šiuo atveju tai yra viena iš mažmeninės vaistų prekybos galimų intervencijų, kad ligoninėse, kur teikiamos paslaugos, kad žmonės galėtų ateiti, įsigyti vaistų už prieinamą kainą. Kalbantis su ligoninėmis, tam prielaidų yra. Ir tai galėtų turėti tiesioginę įtaką bent jau ligoninėje prieinamų vaistų kainoms.

– Ar šį darbą galima laikyti jūsų asmenine ambicija?

– XIX ir XX vyriausybių programose nėra šio įrašo, bet šioje Vyriausybėje, aptarę su koalicijos partneriais, mes jį įrašome. Tai yra viena iš mūsų pastangų, kaip padėti žmonėms gauti vaistus mažesne kaina.

– I. Ruginienės Vyriausybė turėjo planą naikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, funkcijas perduoti SAM įstaigoms. Ar tam pritariate?

– Aš rezervuotai žiūriu į šį sprendinį, nes departamento funkcijos būtų perskirstomos trims įstaigoms. Mano vertinimu, kaip tik turime konsoliduoti funkcijas ir stiprinti tiek kontrolę, tiek prevenciją, tiek tiesioginę pagalbą priklausomiems asmenims. Aš ieškočiau būdų, kaip išsaugoti įdirbį. Koks tai būtų institucinis sprendimas, kol kas neturiu atsakymo, bet tai vienas iš rūpesčių, kurį reikia spręsti čia ir dabar. Per artimiausius mėnesius turėčiau turėti sprendimą, kaip tą kompetenciją, kuri buvo sutelkta departamente, išlaikyti neišbarstytą, nes visos išbarstytos pastangos paskui apauga tokiais instituciniais šarvais ir bendradarbiavimą sukurti yra kur kas sunkiau.

– Tai turbūt nereikėtų nustebti, jeigu po kelių mėnesių sužinosime, kad yra stabdomas šito departamento naikinimas?

– Kol kas konkretaus sprendimo negaliu pasakyti, bet kad turime rasti kažkokį institucinį sprendimą, kaip išlaikyti tą kompetenciją, tai turime.

– Demokratai savo rinkimų programoje prieš rinkimus žadėjo aktyvinti ligų prevenciją, vykdant ankstyvosios diagnostikos programas, skatinti profilaktinius sveikatos tikrinimus. Ar tai reiškia, kad atsiras naujų profilaktinių programų, o esamoms bus plečiamas amžiaus limitas, nuo kada galima tikrintis?

– Tikrai to galima tikėtis. Norisi keisti visuomenės santykį su programomis. Kol kas kai kurių programų – profilaktinių programų, prevencinių programų – prieinamumas yra labai žemas. Šiuo atveju norisi padaryti tai tam tikra norma ir kviesti žmones, kad dalyvautų: tiek vyrus, tiek moteris. Ir kai kuriose programose tikrai norisi padaryti proveržį. Dėl to komandoje vienas iš specialistų dirbs vien šiuo klausimu. Patarėjo lygmeniu, bet vien šiuo klausimu, kad programos pasiektų kuo daugiau žmonių. Sprendimai bus ir dėl amžiaus, ir dėl didesnio finansavimo, ir dėl paskatų tiems, kurie teikia tas programas.

– Turint omenyje, kad kovos dėl biudžeto kasmet būna labai intensyvios, ar esate tikras, kad pavyks būtent šiai sričiai užsitikrinti papildomą finansavimą?

– Visi kalba, kad tai yra prioritetinė sritis. Ir jeigu tai yra prioritetinė sritis, turime rasti lėšų, daugiau lėšų.

– Dabar tampate ministru perpus trumpesniam laikotarpiui negu tuomet, kai vadovavote Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Kaip norėtumėte, kad jus žmonės atsimintų kaip ministrą po dviejų metų?

– Suprantu šį klausimą, kas yra tas rezultatas, kurį žmonės galėtų pajusti, ir į tai norisi fokusuotis. Jeigu šios dvi sistemos, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemos, ir instituciškai, ir bendruomenės lygmeniu pradės sąveikauti kur kas daugiau, sakysiu, kad tai bus didžiulis įdirbis ir palikimas išeinant, paliekant ministro poziciją.

Jeigu turėsime tam tikrą proveržį vaikų sveikatoje, kalbant apie sveiką maitinimąsi mokyklose ir kitas galimybes, kad mūsų vaikai augtų sveikiau, sakysiu, kad tai irgi yra didžiulis poveikis. Ir jeigu būsime nuveikę tai, kas šiuo metu žmonėms yra svarbiausia, tai yra paslaugų prieinamumas – tiek teritorinis, tiek laiko ir finansų prasme – sakysiu, kad irgi tai yra svarbus palikimas sistemai.

– Ačiū jums.

Autorius Augustas Stankevičius

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/6a507549e5ca9a1b48f27c24

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius