Liuksemburgas, spalio 3 d. (AP-BNS). Europos širdyje esanti monarchija ruošiasi kartų kaitai: Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henri (Anri) penktadienį atsisakys sosto po 25 metų ir perleis jį savo vyriausiajam sūnui Guillaume'ui (Gijomui).

Henri kartu su Kuboje gimusia žmona didžiąja kunigaikštiene Maria Teresa (Marija Tereza) atliko daugiausia reprezentacinį vaidmenį, kol vyriausybė vedė šalį per tokius sunkumus kaip 2008 metų finansų krizė – tai buvo didžiausias sukrėtimas Liuksemburgo ekonomikai nuo aštuntojo dešimtmečio.

Santūraus būdo Henri, kuriam dabar yra 70 metų, mokėsi Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Jungtinės Karalystės (JK) karo akademijoje Sandhurste.

Jo 43 metų sūnus pasirinko panašų kelią – mokėsi Londone, Šveicarijoje, Prancūzijoje ir Sandhurste, o vėliau dirbo Belgijos, Vokietijos ir Ispanijos įmonėse.

Guillaume'as vedęs Belgijoje gimusią grafienę Stephanie de Lannoy (Stefani de Lanoi), jiedu turi penkerių ir dvejų metų amžiaus sūnus.

Kai jo tėvas atsisakys sosto per ceremoniją Didžiojo kunigaikščio rūmuose, Guillaume'as bus karūnuotas ir tada prisieks Liuksemburgo konstitucijai 60 išrinktų Deputatų Rūmų, kunigaikštystės parlamento, narių akivaizdoje.

Perėmęs valdžią, Guillaume'as apkeliaus savo nedidelę šalį, o iškilmės baigsis sekmadienio mišiomis su arkivyskupu Jeanu-Claude'u Hollerichu (Žanu Klodu Holeriku) Liuksemburgo Dievo Motinos katedroje.

Europos širdis

Liuksemburgas, viena mažiausių ir turtingiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių, yra finansų milžinė, kurioje įsikūrusios svarbios Bendrijos institucijos, tokios kaip Europos Teisingumo Teismas ir Europos investicijų bankas.

Kunigaikštystėje yra daug euro zonos bankų, perdraudimo bendrovių ir kitų finansinių bendrovių. Jos ekonomika stipri, praktiškai nėra nedarbo.

XVII–XIX amžiuje nuo dabartinės Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos atsiskyrusi valstybė yra parlamentinė demokratija, kurios valstybės vadovas yra didysis kunigaikštis, panašiai kaip Jungtinės Karalystės karalius Charlesas III (Karolis III) arba Belgijos karalius Philippe'as (Pilypas).

Maždaug 700 tūkst. piliečių viešajame gyvenime kalba liuksemburgiečių, prancūzų bei vokiečių kalbomis. Taip pat plačiai vartojamos anglų ir portugalų kalbos.

Pastarasis faktas siejamas su tuo, jog daug žmonių pabėgo į Liuksemburgą iš Portugalijos Antonio Oliveiros Salazaro (Antoniju Oliveiros Salazaro) diktatūros laikais septintajame dešimtmetyje.

Guillaume'as bus septintasis Liuksemburgo didysis kunigaikštis nuo 1890-ųjų, kai buvo įkurta šiuolaikinė monarchija.

Sudėtinga karališkoji politika ir reikšmingų teritorijų praradimas per šimtmečius lėmė, kad Liuksemburgas nebėra karalystė. Tai paskutinė likusi didžioji kunigaikštystė pasaulyje.

Guillaume'as paveldės XXI amžiaus problemas

Savo paskutinėje kalėdinėje kalboje Henri išdėstė Guillaume'o ir Liuksemburgo laukiančius iššūkius.

„Klimato kaita tikriausiai yra didžiausias ateities iššūkis, tačiau geopolitinė įtampa, karai ir ekonominiai neramumai taip pat reikalauja apmąstymų“, – sakė jis.

Liuksemburgas yra „kultūrų kryžkelė“ su tvirtomis demokratijos, laisvės ir žmogaus teisių tradicijomis, sakė didysis kunigaikštis, gindamas daugiašališkumą, kuriam, pasak jo, visame pasaulyje iškyla vis didesnė grėsmė.

Didysis kunigaikštis „stoja aukščiau partinės politikos“, sakė Henri, bet pridūrė: „Tačiau tai nereiškia, kad jis negali užimti pozicijos dėl pagrindinių šalies ir jos piliečių interesų.“

Istorikas ir Liuksemburgo universiteto profesorius Christophas Brullas (Kristofas Briulas) teigė, kad didžiojo kunigaikščio pozicija yra labai svarbi protokolui, kaip ir ambasadorių akreditavimas, „tačiau vyriausybė, o ne didysis kunigaikštis užduoda pagrindines gaires politiniame gyvenime“.

Guillaume'ui teks padėti vyriausybei susidoroti su senstančios populiacijos, kylančių būsto kainų, imigracijos ir didėjančių eismo kamščių, atsirandančių dėl iš kaimyninių šalių į darbą važinėjančių žmonių, problemomis.

„Be prancūzų, vokiečių ir belgų darbuotojų šalis neišsilaikytų“, – sakė Ch. Brullas. Jis pažymėjo, kad tarp profesinių sąjungų, korporacijų ir vyriausybės didėja įtampa.

Guillaume'as simboliškai vadovaus 1 tūkst. karių turinčiai Liuksemburgo kariuomenei. Liuksemburgas buvo vienas iš NATO steigėjų po Antrojo pasaulinio karo. Liuksemburge yra svarbus karinio aljanso logistikos centras.

Šiandien jis yra uolus NATO rėmėjas, Aljansui susiduriant su Rusijos vykdomais oro erdvės pažeidimais rytiniame flange ir trapiais santykiais su Jungtinėmis Valstijomis.

Neseniai Liuksemburgo ministras pirmininkas Lucas Friedenas (Liukas Fridenas) pasiūlė išplėsti kunigaikštystės palydovinius pajėgumus.

Be to, Liuksemburgas neseniai prisijungė prie kelių kitų Europos šalių, pripažinusių Palestinos valstybę.

Ch. Brullas teigė, kad visų šių neramumų šalyje ir užsienyje akivaizdoje, Guillaume'as imsis labai tradicinio vaidmens.

„Jo manevravimo laisvė ar teisė veikti yra lygi nuliui. Taigi vienintelė jo galia yra žodžio ar žodžių galia. Dėl viso kito didysis kunigaikštis liks politiniu simboliu“, – sakė jis.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius