Vilnius, vasario 12 d. (BNS). Seimo nario socialdemokrato Audriaus Radvilavičiaus registruotas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma žuvitakių įrengimą finansuoti valstybei, parengė lobistas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Tai BNS patvirtino pats Seimo narys, tą rodo ir teisės akto projekto lyginamojo varianto vadinamieji metaduomenys. Iš pradžių parlamentaras bandė tvirtinti, kad projektą rengė jo patarėjai.

Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad jo iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys A. Radvilavičius. 

Tačiau BNS kalbintas politikas pripažino registravęs lobisto parengtą projektą, nors dalį jo lydimųjų dokumentų perrašęs.

„M. Nagevičius pateikęs (pataisas – BNS) buvo tokiu pačiu formatu kaip ir atrodo teisės aktų pakeitimas“, – BNS sakė A. Radvilavičius.

Jis tvirtino tikrai perrašęs įstatymo projekto aiškinamąjį raštą.

M. Nagevičius BNS patvirtino, kad pateiktas Vandens įstatymo pataisas parengė jis.

Šiuo metu teisės aktuose numatyta, kad žuvitakius privalomose vietose, užtvankose arba greta jų, turi įsirengti patys šių objektų savininkai arba valdytojai, o įrengimo kompensavimo tvarką turi nustatyti aplinkos ministras.

A. Radvilavičiaus registruotų pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad kompensavimo tvarka turėjo būti patvirtinta iki 2024 metų pabaigos, tačiau ji iki šiol nepriimta.

„O kas čia neskaidraus?“

Projekte siūloma, kad valstybė ne kompensuotų, o finansuotų žuvitakių įrengimą, finansavimo tvarką ministras turėtų priimti iki šių metų pabaigos.

Be to, pataisomis siūloma, kad užtvankų savininkams ar valdytojams neįrengus žuvitakių, tai padaryti turėtų savivaldybės. Vėliau jos iš objektų savininkų ar valdytojų galėtų investuotus pinigus galėtų susigrąžinti.

Seimo narys teigė nematąs nieko blogo tame, kad pateikė M. Nagevičiaus parengtą pasiūlymą.

„Kas čia yra blogai?“ – klausė A. Radvilavičius.

M. Nagevičius taip pat teigė nemanantis, kad elgėsi neskaidriai.

„O kas čia neskaidraus? Tai normalus lobizmo darbas. Seimo nariui parodai problemą, pasakai, kaip tą problemą galima būtų išspręsti, ir po to deklaruoji tą veiklą“, – BNS sakė M. Nagevičius.

Jis pabrėžė, kad savo susitikimą su A. Radvilavičiumi deklaravo sistemoje „Skaidris“ ir pranešė, kad aptarė Vandens įstatymo pataisas.

„Skaidrio“ sistemoje (...) yra išdėstoma, koks įstatymas yra siūlomas keisti, šiuo atveju Vandens įstatymas, ir aprašoma bendra problematika, kas siūloma keisti (...). . Ten, ko nėra, tai paties (įstatymo – BNS) projekto – yra tik parašyta, kas buvo kalbėta“, – aiškino lobistas.

A. Radvilavičius Vandens įstatymo pataisas pateikė sausio 29 dieną, o iki to patvirtino susitikęs su M. Nagevičiumi.

Sako, kad dabartinė prievolė nulemtų bankrotą

Anot politiko, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovo argumentai dėl pataisų reikalingumo jį įtikino.

„Lobistas, šiuo atveju M. Nagevičius, ant stalo padeda man (pasiūlymą – BNS): mes turime tokį pasiūlymą, kuris turėtų keisti tokį ir tokį įstatymo pakeitimo projektą. Mes padiskutuojame, įvertiname aplinkybes. Buvo susitikimas su Energetikos ministerijos patarėju, paprašyta medžiaga, kiek generuoja (elektros – BNS) tos mažosios elektrinės, buvo paprašyta pateikti, kokios yra jų pajamos, surinkta visa informacija, ir aš matau, kad yra prasmė šitą įstatymą pateikti“, – aiškino A. Radvilavičius.

Pasak jo, dabartinė prievolė įrengti žuvitakius mažų hidroelektrinių savininkams lemtų bankrotą.

„Informacija, kurią aš gavau iš Energetikos ministerijos, rodo, kad mažosios hidroelektrinės generuoja tikrai nedideles pajamas ir jiems dabar įstatymo lygiu yra uždėta prievolė įrengti žuvitakius. (...) Ką mes norime pasirinkti: ar šitos veiklos vykdytojai tiesiai šviesiai bankrutuoja, nes jie negalės finansiškai to padaryti, ar mes nukeliame truputėlį įstatymo (...) įsigaliojimą ir tuo metu Aplinkos ministerija rastų galimybes kompensuoti jiems (įrengimą – BNS)“, – sakė Seimo narys.

„Jeigu taip bendrai statistiką rodant, mažosios hidroelektrinės sugeneruoja 15 tūkst. eurų (...) pelno per metus, kai vidutiniškai žuvitakio įrengimo kainos svyruoja apie 250 tūkstančių, tai turbūt savaime suprantama, kad verslas neturi iš ko finansuoti tokių dalykų“, – pridūrė politikas.

M. Nagevičius akcentavo, kad pataisomis siekiama paskatinti žuvitakių įrengimą.

„Reikalavimas žuvitakius įrengti kaip ir yra, bet niekas negali suprasti, kaip realiai bus įrengiama. Nėra nei pinigų, nei visų tų poįstatyminių aktų (nurodančių – BNS), kaip tai įgyvendinti. Niekas jų nesiruošia įrengti. Tai viską sudėliojome, kad visi žuvitakiai prie hidroelektrinių ir prie užtvankų atsirastų“, – teigė M. Nagevičius

Jis teigė, kad žuvitakio įrengimas gali kainuoti nuo 200 tūkst. iki 800 tūkst. eurų, o didelių hidroelektrinių, pavyzdžiui, Kauno hidroelektrinės atveju, įrengimo kaina gali siekti kelis milijonus eurų.

Įstatymo projektu taip pat siūloma nukelti dalį žuvitakių įrengimo terminų.

Kaip rašė BNS, 2023 metais priėmęs Vandens įstatymo pataisas Seimas nutarė, kad 25 užtvankų su iki 10 megavatų (MW) galios hidroelektrinėmis savininkai ir valdytojai žuvitakius turės įrengti iki 2028 metų sausio, o su virš 10 MW galios – iki 2030 metų.

Iki 2032 metų sausio žuvitakius reikės įrengti užtvankų be hidroelektrinių savininkams – tokios užtvankos paprastai yra apleistos ir numatoma jas griauti.

Tuo metu skaičiuota, kad iki 2028 metų žuvitakiai bus įrengti apie 25 užtvankose, iki 2030-ųjų – 34 užtvankose.

Autorius Lukas Oželis

Redaktorius Saulius Jakučionis

[email protected], Verslo naujienų skyrius