Vilnius, kovo 9 d. (BNS). Baltarusijos režimui nuo pernai spalio pabaigos iš šalies neišleidžiant Lietuvos krovininių transporto priemonių, vežėjai nerimauja dėl artėjančio keturių mėnesių termino, po kurio Minskas žada jas konfiskuoti. Nacionalinės vežėjų asociacijos automobiliais „Linava“ duomenimis, vilkikų ir puspriekabių konfiskacija gali prasidėti kovo 10 dieną.

Tuo metu Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) teigia, kad daugiau nei pusė „Linavos“ įvardijamų kaip dar vis Baltarusijoje įstrigusių mašinų jau yra grįžusios į Lietuvą.

Savo ruožtu asociacija sako turinti duomenis tik apie „kelias grįžusias puspriekabes“ ir tvirtina, kad į Lietuvą galimai grįžo tos krovininės transporto priemonės, kurios nebuvo nukreiptos į specialias stovėjimo aikšteles prie Kamenyj Log, Benekainių, Kotlovkos ir Berestavicos punktų.

25 didžiąsias transporto įmones vienijantis Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) tikina neturintis informacijos apie grįžusias mašinas ir konkrečią galimo konfiskavimo pradžios datą: „Yra įvairiausių signalų.“

„Linava“: kovo 10 dieną – keturių mėnesių terminas

Į Lietuvos sprendimą praėjusių metų spalio pabaigoje dėl kontrabandinių balionų grėsmės uždaryti pasienio punktus reaguodamas Minskas atsakė uždrausdamas šalyje judėti Lietuvos vežėjų vilkikams.

Vėliau, lapkričio 10 dieną, buvo nurodyta, kad už kiekvieną stovintį Lietuvos sunkvežimį bus imamas 120 eurų mokestis už dieną, o nesumokėjus mašinos bus konfiskuotos.

Nuo lapkričio 28 dienos įspėjimų iš Minsko, jog vilkikai po keturių mėnesių stovėjimo specialiose aikštelėse bus konfiskuoti, gaunantys vežėjai su nerimu laukia artėjančio termino.

„Tokių ženklų, kad jau būtų paskelbtas transporto priemonių konfiskavimas, neturime, bet iš Baltarusijos pusės sulaukėme žinių, kad kovo 10 dieną sueina keturių mėnesių terminas, tada turėtų būti priimtas kažkoks sprendimas“, – BNS teigė „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

„Sunku pasakyti, (ar konfiskavimo scenarijus yra realus – BNS), atvirai pasakius, manyčiau, kad kažkoks sprendimas turėtų, neaišku, į kurią pusę, bet panašu, būti priimtas greitu laiku“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas sako, kad oficialių pranešimų, kad Minsko režimas perims Lietuvos krovinines transporto priemones, dar neturi.

„Yra įvairiausių čia tų signalų, sako, kad jau čia gali įvykti greitai konfiskacija, iš kitos pusės, tai dar nėra patvirtinta informacija. Sunku pasakyti, nes mes nežinome to tikrojo termino“, – sakė P. Drižas.

Jo teigimu, sunku prognozuoti, ar ir kada konfiskacija galėtų būti pradėta.

„Norisi tikėti, kad bus išspręsta situacija geriausiu būdu, bet ruoštis reikia blogiausiam, tai sunku kažką pakomentuoti. Realybė yra tokia, kad mašinos yra ten, tai gali įvykti arba neįvykti tas dalykas (konfiskacija – BNS) dar mėnesį“, – sakė P. Drižas.

Anot jo, aktyviai yra dirbama su atitinkamomis Lietuvos institucijomis, tačiau rezultatų vežėjai vis dar nesulaukia: „Kažko apčiuopiamo šiandien dar nėra.“

Tuo metu E. Mikėnas sako, kad atsakymų į šiuos klausimus tikimasi greitu metu.

„Yra kažkokių gerų signalų, bet kol kas komentuoti negaliu, kadangi tai nepatvirtinti signalai. Tačiau, kaip ir minėjau, turėtų kažkaip į kurią nors pusę pasisukti šitie klausimai“, – sakė „Linavos“ vadovas.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija BNS teigia, kad „vežėjų klausimas yra tarp svarbiausių Lietuvos darbotvarkės klausimų“, problema sprendžiama ES lygmeniu, informuota ir Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija (UNECE).

Anot jos, galimas transporto priemonių konfiskavimas yra vertinamas kaip Baltarusijos spaudimo priemonė.

„Grasinimai dėl transporto priemonių konfiskavimo po keturių mėnesių priverstinio „saugojimo“ yra vertinami kaip dar vienas režimo bandymas daryti spaudimą. Vertiname įvairius scenarijus ir galimus atsakus. Tiesioginio pranešimo iš Baltarusijos pusės dėl galimo transporto priemonių konfiskavimo nesame gavę“, – komentare BNS teigė ministerija.

Pasak ministerijos, toliau bus imamasi jos kompetencijoje esančių priemonių ir diplomatiniais kanalais siekiama vežėjų problemą aktualizuoti skirtinguose tarptautiniuose formatuose.

„Bendradarbiaudami su NKVC, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijomis, kitomis institucijomis, renkame informaciją ir modeliuojame galimus sprendimų mechanizmus, kurie galėtų padėti vežėjų sektoriui“, – teigė ji.

NKVC: negrįžo 550 vilkikų ir puspriekabių, 868 – jau Lietuvoje

NKVC atstovas Darius Buta BNS teigia, kad remiantis vasario 12 dieną „Linavos“ pateiktu papildytu 1418 transporto priemonių sąrašu, nuo pernai spalio pabaigos iki vasario 27 dienos į Lietuvą negrįžo 550 Baltarusijoje įstrigusių Lietuvos vilkikų ir puspriekabių.

Iš jų 190 vilkikų ir 89 puspriekabės priklauso „Linavos“ įmonėms, o 159 vilkikai ir 112 puspriekabių – asociacijai nepriklausančių įmonių turtas.

Tačiau pagal NKVC duomenis, 60 proc. jų – 868 transporto priemonės – jau yra grįžusios į Lietuvą. D. Butos BNS pateikti duomenys rodo, kad į Lietuvą grįžę yra „Linavos“ įmonėms priklausantys 161 vilkikas ir 299 puspriekabės, dar sugrįžo asociacijai nepriklausantys 131 vilkikas ir 277 puspriekabės.

„Linavos“ pateiktame sąraše buvo nurodyta informacija apie sulaikytų transporto priemonių valstybinį numerį, tipą (vilkikas, priekaba ar kita), galimą rinkos vertę, sulaikymo aikštelės vietą, jos priklausymą asociacijai.

Paskutiniais muitinės duomenimis, iki sausio 9 dienos į Lietuvą negrįžo 261 šalyje registruota transporto priemonė, iš jų 79 vilkikai ir 34 puspriekabės priklauso „Linavos“ įmonėms, o 86 vilkikai ir 62 puspriekabės – ne jos narių turtas.

Muitinės departamentas BNS nurodė šiuo metu neturintis duomenų apie vis dar Minsko sulaikytas transporto priemones.

„Lietuvos muitinė neturi tikslių duomenų apie Baltarusijoje esančius ar grįžusius Lietuvoje registruotus vilkikus bei puspriekabes, todėl negalime suteikti tokios informacijos“, – komentare BNS teigė departamentas.

Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis sako, kad pasieniečiai nefiksuoja padidėjusių krovininių transporto priemonių srautų iš Baltarusijos ir šiuo metu neveda statistikos, ar grįžta sulaikyti Lietuvos vilkikai ir puspriekabės.

„Didelių srautų nėra (...), pasienio punktų pralaidumas palyginti normalus, visos tarnybos dirba įprastai, eilių praktiškai nėra“, – BNS teigė G. Mišutis.

Anot jo, per Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus iš Baltarusijos per parą vidutiniškai pastaruoju metu įvažiuoja 130–190, išvažiuoja apie 170 Lietuvos ir užsienio registracijos krovininių transporto priemonių.

„Nėra pagrindo teigti, kad dalis mašinų jau grįžo“

„Linavos“ vadovas sako, kad NKVC fiksuotos grįžusios transporto priemonės galėjo stovėti ne specialiose aikštelėse.

„Mes neturime pagrindo teigti, kad dalis jau grįžo, bet yra jau faktų, kad transporto priemonių yra grįžusių. Bet kiek suprantame, tos transporto priemonės, kurios yra grįžusios, nebuvo uždarytos muitinės aikštelėse, jos buvo privačiose aikštelėse arba pas klientus“, – sakė E. Mikėnas.

Anot jo, dalis vilkikų ir puspriekabių nebuvo nukreiptos į specialias aikšteles, nes ten „fiziškai nebetilpo transportas“, ir buvo statomos privačiose aikštelėse, iš kurių nė viena vis dar nėra išleista.

„Iki šios dienos (iš vežėjų – BNS) buvome informuoti, kad grįžusios yra kelios puspriekabės, kurios buvo pas klientus. (...) Mums kol kas toliau tvirtina, kad iš tų specialių aikštelių, kurios yra po muitinės priežiūra, nė viena transporto priemonė neišvažiavo“, – aiškino „Linavos“ vadovas.

E. Mikėnas teigė negalintis atsakyti, kiek mašinų Minsko buvo nukreiptos į aikšteles, o kiek jų – privačiose aikštelėse pas klientus.

Tuo metu TTLA generalinis sekretorius teigia, kad jų aljanso įmonių krovininės transporto priemonės negrįžo.

„Situacija yra ta pati, vilkikai stovi ten uždaryti, niekas ten neparvažiavo, niekas negrįžo, bent jau iš mūsų organizacijos turimos informacijos“, – BNS sakė P. Drižas.

„Gal teoriškai įmanoma, kad ten kelios parvažiavo per kažkur, bet praktiškai neįsivaizduoju, kaip tai padaryti. Nė viena bent iš mūsų turimų transporto priemonių iš tų aikštelių nebuvo išleista“, – pridūrė jis.

P. Drižo teigimu, Minskas vis dar yra sulaikęs 298 organizacijos įmonių vilkikus ir puspriekabes, kurias laiko specialiai tam skirtose muitinės aikštelėse.

Pasak TTLA generalinio sekretoriaus, šių transporto priemonių nuostoliai preliminariai, neskaičiuojant mokesčio už stovėjimą Minsko nurodytose aikštelėse, siekia apie 30 mln. eurų. Anot jo, vežėjai nemoka 120 eurų mokesčio per parą už stovėjimo paslaugas.

Naujausiais „Linavos“ surinktais duomenimis iš informaciją jai pateikusių įmonių, Baltarusijoje yra įstrigę 1472 vilkikai ir puspriekabės. Anot asociacijos, žala gali siekti 22 mln. eurų.

Kiek anksčiau E. Mikėnas BNS yra sakęs, kad bendri vežėjų nuostoliai artėja prie 100 mln. eurų, o bendras Baltarusijoje įstrigusių Lietuvos transporto priemonių skaičius yra apie 4 tūkst., iš kurių 1,25 tūkst. – vilkikai.

Tarptautinė vežėjų asociacija (IRU), remdamasi Baltarusijos vežėjų asociacijos „Bamap“ duomenimis, kiek anksčiau teigė, jog Baltarusijoje vis dar sulaikyta apie 2,7 tūkst. Lietuvos vilkikų ir puspriekabių.

E. Mikėno teigimu, Baltarusijos Transporto ir komunikacijų ministerijos pateikti įstrigusių Lietuvos transporto priemonių skaičiai yra „labai panašūs, kiek didesni“ nei „Bamap“.

Valdžios atstovai toliau ragina vežėjus pateikti tikslius duomenis apie sulaikytus vilkikus ir puspriekabes, o premjerė Inga Ruginienė vasarį teigė, kad transporto įmonės to vis dar nėra padariusios.

Nesutarimai dėl skaičių, kiek Lietuvos krovininių transporto priemonių yra įstrigusių Baltarusijoje, tęsiasi nuo pat šios krizės pradžios.

Autorė Evelina Paškovskytė

[email protected], Verslo naujienų skyrius