Vilnius, sausio 9 d. (BNS). Bankrutuojant žinomo verslininko Tautvydo Misiūno šeimos – prekės ženklo DAO valdytojos – investicijų įmonei „Stabilus srautas“, į ją milijonus investavę šalies verslininkai teigia, kad bendrovės vadovas, jo sūnus Vykintas Misiūnas tyčia blogino įmonės turtinę padėtį pusvelčiui perleisdamas visą pelningiausią turtą su jo šeima ir jos partneriais susijusioms bendrovėms.

Be to, kai kurie investuotojai prokuratūros prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. Misiūno bei jo partnerių Evaldo Čepulio ir Artūro Razgūno sukčiavimo įgijus labai didelės vertės turtą, svetimo turto pasisavinimo bei dokumentų klastojimo, BNS patvirtino investuotojams atstovaujantys advokatai.

Jų duomenimis, tyrimas kol kas nepradėtas. Prokuratūra apie tai informacijos BNS neteikia motyvuodama privatumo apsauga.

„Bankrotų pasitaiko, bet investuotojams nepatiko tokie dalykai, kurie pasimatė. Padaryti sandoriai, kuriais Vykintas Misiūnas iš esmės pas save išsivedė turtą, įgytą už tų pačių investuotojų pinigus. Pas save – tai reiškia į savo arba savo kolegų valdomas įmones. Taip „Stabilus srautas“ liko su skolomis ir be turto“, – BNS sakė advokatų kontoros „Noor“ vadovaujančioji partnerė Daiva Ušinskaitė Filonovienė, atstovaujanti nenorintiems viešintis investuotojams.   

Ji BNS neatskleidė, kokie žmonės investavo į „Stabilų srautą“, tačiau teigė, kad tarp jų yra „nemažai patyrusių verslininkų“. 

Pats V. Misiūnas situacijos BNS nekomentavo. 

Kaip Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria pernai lapkritį įmonei „Stabilus srautas“ iškelta bankroto byla, teigė jos kreditoriai, perleistos akcijos buvo itin vertingos – jomis buvo valdomas daugiau nei 100 mln. eurų turtas. 

Šiuo metu „Stabilaus srauto“ įsipareigojimai kreditoriams siekia daugiau nei 10 mln. eurų, o, pasak kreditorių, jos banko sąskaitoje 2025 metų birželio pabaigoje buvo tik 42 eurai.

Teismas pripažino, jog „Stabiliaus srauto“ turėtų akcijų pardavimas galimai prisidėjo prie įmonės turto mažinimo, tačiau sandorių teisėtumo teismas nevertino – anot jo, tai turės padaryti bankroto administratorė „Angorela“. 

Perleistos pelningiausios įmonės 

2019 metais įsteigta įmonė „Stabilus srautas“ tais pačiais metais išplatino obligacijų, kurias įsigijo įvairūs verslininkai ir investuotojai. Skirtingais laikotarpiais įmonė įsigijo akcijų kitose įmonėse, kurios valdė didelės vertės nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, Vilniaus prekybos centrą „Nordika“, sostinėje veikiančius verslo centrus „Park Town“ ir BOD.

Investuotojų atstovų BNS pateiktais duomenimis, 3,6 mln. eurų vertės obligacijų įsigijo 21 asmuo, tačiau jų laiku neišpirkus įsipareigojimų su palūkanomis ir delspinigiais suma jų turėtojams dabar siekia 4,6 mln. eurų. 

Investuotojų teigimu, V. Misiūnas bendrovės veiklą ir įsigijimus finansavo tiek lėšomis iš obligacijų, tiek tiesioginėmis paskolomis, tiek siūlydamas įsigyti susijusių investicinių įmonių dalių.

„Reikšmingi objektai ir net tokio supratimo nebuvo, kad ta įmonė vykdys kitokią veiklą. Ji taip ir turėjo elgtis: surinkt pinigus, investuoti, kelti tų akcijų vertę, vėliau parduoti ir grąžinti lėšas. Parduoti pardavė, bet pardavė be investuotojų žinios ir pardavė pats sau realiai. Žodis „pardavė“ irgi nelabai tinka, nes lėšos, palyginti su surinktomis lėšomis ir investicijų dydžiu, ir kiek jis ten sumokėjo – mes irgi dabar neturim tikrumo, ar sumokėjo, ar nesumokėjo (...) – švelniai tariant, gerokai užmažintos“, – teigė D. Ušinskaitė Filonovienė. 

„Ar jis turėjo šitą sumanymą iš pat pradžių, sunku pasakyti. Žinau, kad yra kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradžios. Tai dabar pikti investuotojai mano, kad jis tiesiog vagis ir juos apvogė“, – pridūrė advokatė.

Iš teismo nutarties duomenų matyti, kad „Stabilus srautas“ valdė 100 proc. įmonės „Stabilus srautas LV“, 14,86 proc. „Verslo centro Arka holdingas“, 10 proc. „Zenith turto valdymas“, 10 proc. „Vikingų 3“ir 40 proc. „Naujoji Elija“ akcijų, jos skirtingais laikotarpiais buvo perleistos V. Misiūno šeimos nariams ar su juo susijusiems asmenims. 

Registrų centro duomenys rodo, kad V. Misiūno ir jo šeimos narių netiesiogiai valdoma įmonė „Tvarios investicijos“ pirko įmonių „Stabilus srautas LV“ (2025 metų vasarį), „Verslo centro Arka holdingas“ (2022 metų rugsėjį), A. Razgūno vadovaujamos „Naujosios Elijos“ akcijų (2021 metų sausį), kita V. Misiūno vadovaujama įmonė „Vikingų 3“ pirko „Zenith“ akcijas (2021 metų balandį).

 Tuo metu „DAO Family Office“, kurios 20 proc. akcijų priklauso V. Misiūnui, o 80 proc. – E. Čepuliui, 2023 metų lapkritį įsigijo „Vikingų 3“ akcijas.

Anot nutarties, nėra žinoma, ar už akcijas buvo atsiskaityta su bendrove, taip pat kokiomis sąlygomis jos buvo perleistos. 

Registrų centro duomenimis, „Naujojį Elija“ prieš perleidžiant akcijas 2020 metais turėjo 1,5 mln. eurų grynojo pelno, jos turtas siekė 7,2 mln. eurų. Tuo metu „Zenith Turto Valdymas“ tais pat metais gavo 0,5 mln. eurų grynojo pelno ir turėjo 26,3 mln. eurų turto.

„Verslo centro Arka holdingo“ pelnas 2022 metais siekė 1,4 mln. eurų, o turtas – 5 mln. eurų. Be to, šiai įmonei priklausančio „Verslo centro Arka“ grynasis pelnas tuo metu siekė 1,2 mln., o turtas – 22,3 mln. eurų. „Stabilus srautas LV“ 2024 metais patyrė 182,2 tūkst. nuostolių, jos turtas siekė 1,2 mln. eurų.

„Vikingų 3“ 2023 metais turėjo 52,5 mln. eurų vertės turto, jos nuostolis siekė 370 tūkst. eurų, o 2024 metais ji uždirbo 8,6 mln. eurų pelno. „Vikingų 3“ taip pat priklauso 100 proc. įmonės „Nordika prekybos slėnis“ akcijų, kurios pelnas 2023 metais siekė beveik 3 mln. eurų, o turtas – 70,2 mln. eurų. Ji taip pat valdo 100 proc. įmonių „PT Vakarai“ ir „PT Rytai“ akcijų – jos valdė atitinkamai 22,6 mln. ir 53,4 mln. eurų vertės turto.

Pasak D. Ušinskaitės Filonovienės, investuotojai apie šiuos sandorius nebuvo informuojami – apie tai, kad akcijos perleistos, jie sužinojo, kai nebebuvo mokamos palūkanos už obligacijas, kurių išpirkimo terminas – 2024 metų liepa – buvo pradelstas ir pratęstas iki metų pabaigos. Anot teismo nutarties, įsipareigojimai kreditoriams nevykdomi nuo 2025 metų pradžios. 

„Investuotojams buvo siunčiamos ataskaitos, jose nebuvo paminėta išvis, kad tas turtas perleistas. Investuotojai sužinojo tik (...) kai atėjo pas teisininkus, teisininkai išsitraukė duomenis ir pamatė, kad to turto ten nėra, kad jokio grąžinimo nepavyks niekam atgauti. Dėl to jiems bankrotas ir buvo keliamas“, – BNS aiškino advokatė.

Kai kurių investuotojų teigimu, įmonių akcijos perleistos už jų įsigijimo savikainą ignoruojant realų turto vertės prieaugį.

Investuotojų atstovų teigimu, „Vikingų 3“ akcijos pirktos už 800 tūkst. eurų ir parduotos už tiek pat. Šios bendrovės netiesiogiai valdomų įmonių nuosavas kapitalas siekė daugiau nei 37 mln. eurų, o jos 10 proc. dalis vertintina bent 3,73 mln. eurų. Teigiama, kad pardavimo kaina yra maždaug 4 kartus mažesnė nei buhalterinė nuosavo kapitalo vertė, neskaičiuojant tikrosios NT rinkos vertės.

Teigiama, kad „Naujosios Elijos“ akcijos parduotos už 1,55 mln. eurų, „Verslo centro Arka holdingo“ – už 621 tūkst. eurų, „Zenith turto valdymo“ – už 205 tūkst. eurų, o „Stabilaus srauto LV“ – už 3 tūkst. eurų. 

Remiantis nutartimi, šiuo metu „Stabilus srautas“ yra dviejų įmonių akcininkas – „Dehidros“ ir „Granoramos“. Anot jos, visos „Dehidros“ akcijos yra įkeistos, nuo jos įkūrimo 2015-aisiais įmonė veikia nuostolingai. Tuo metu „Granorama“ nėra pradėjusi veiklos.

Iškelta bankroto byla, V. Misiūnas siekė restruktūrizavimo 

Į teismą dėl „Stabilaus srauto“ bankroto bylos iškėlimo pernai liepą kreipėsi vieno kreditorių skolos reikalavimo teisę perėmusi įmonė „Branda Plius“. Tuo metu V. Misiūnas rugpjūtį teismo paprašė įmonei kelti restruktūrizavimo bylą.

„Branda Plius“ nuomone, „Stabilaus srauto“ finansinė padėtis leidžia teigti, kad ji yra nemoki – ji ilgą laiką nevykdo  finansinių įsipareigojimų, jos nuosavas kapitalas yra neigiamas ir 2024 metais siekė minus 433,6 tūkst. eurų, pajamų įmonė neturėjo, o trumpalaikio turto vertė siekė 7,3 tūkst. eurų.

Tuo metu V. Misiūnas teismui teigė, kad bendrovė turi finansinių sunkumų – dėl turto ir įsipareigojimų struktūros ji neturi galimybės iš karto padengti kreditorių reikalavimų, tačiau tai negali būti vertinama kaip bendrovės nemokumas.

Tačiau teismas sprendė, kad „Stabilus srautas“ yra nemoki, todėl iškėlė bankroto bylą. 

„Įrodyta, jog bendrovės turtą sudaro finansinės investicijos, kurios šiuo metu neduoda bendrovei grąžos, t. y. bendrovė negeneruoja jokių pajamų, pastaraisiais metais patiria nuostolius, tačiau atsakovė („Stabilus srautas“ – BNS) neplanuoja keisti veiklos modelio“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismo duomenimis, „Stabilaus srauto“ finansinė situacija yra prasta, jos skolos viršija turtą – 2024 metų pabaigoje jo vertė buvo 9,8 mln. eurų, o įsipareigojimai – 10,2 mln. eurų, o pernai birželio pabaigoje – atitinkamai 9,56 mln. ir 10,5 mln. eurų. 2024 metais bendrovė gavo 69,5 tūkst. eurų grynojo pelno. 

Teismas vertino, kad restruktūrizavimo planas nepagrindžia bendrovės gyvybingumo bei veiklos stabilizavimo ateityje bei galimybės atsiskaityti su kreditoriais, be to, plane nurodoma, jog bendrovės investicijų į „Granoramos“ grupę vertė siekia apie 4,5 mln. eurų, tačiau ataskaitoje „Granorama invest“ komanditoriams jų vertė nurodoma tik apie 1,1 mln. eurų. 

Be to, anot teismo, nesutampa plane ir kreditorių sąraše nurodyta informacija apie įsiskolinimus, todėl nėra galimybės nustatyti realius reikalavimus „Stabiliam srautui“. 

Be kita ko, rašoma nutartyje, bendrovė nurodė, jog 71 proc. kreditorių pritarė jos restruktūrizavimo planui. Tačiau teismas nustatė, jog už planą balsavo tik kreditoriai, susiję su bendrove ar jos vadovu V. Misiūnu.

Teismas pripažino, jog „Stabilaus srauto“ valdytų akcijų pardavimas galimai prisidėjo prie įmonės turto mažinimo, tačiau sandorių teisėtumo teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pasak jo, sandorius įvertinti turės bankroto administratorius.

Bankroto administratorė „Angorela“ BNS pranešė šiuo metu tikrinanti įmonės dokumentus, todėl išsamiau situacijos komentuoti negalinti.

„Stabilus srautas“ teismui aiškino, kad laikinus finansinius sunkumus lėmė investicinė ir valdymo veikla, dėl kurių įmonė sukaupė daug paskolų. Įsipareigojimai esą daugiausia susidarė 2019–2021 metais, kai įmonė kartu su partneriais investavo į „Dehidros“ maisto produktų liofilizavimo ir „Granoramos“ medžio granulių gamybos projektus. Jų grąža planuota 2024 metais, tačiau dėl kovido pandemijos, karo Ukrainoje ir ekonominių trikdžių projektų įgyvendinimas vėlavo. 

Teigiama, kad „Dehidra“ sėkmingai veikia ir generuoja pelną, o „Granoramos“ investicijos nebuvo suspėta išvystyti ir todėl veikla nepradėta.

Vienas kreditorių, teismo prašęs atmesti V. Misiūno prašymą iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ir kelti bankroto bylą, pastebėjo, kad atgauti turtą yra beveik neįmanoma. 

Pasak jo, „Stabilus srauto“ valdomų 11 proc. „Dehidros“ akcijų vertė siekia 2 mln. eurų, nors pati įmonė nurodo 3,8 mln. eurų. Be to, „Dehidra“ nuo 2021 metų patiria tik nuostolių, jos turtas įkeistas, o įsipareigojimai siekia 22 mln. eurų.

Be to, bylos trečiojo asmens vertinimu, galimybė iš „Elijos slėnio“ atgauti 1,5 mln. eurų sumą yra nereali, nes ji iš esmės yra nemoki, nors „Stabilus srautas“ tikino, kad šie pinigai priklauso jam. 

„Atsakovė („Stabilus srautas“ – BNS) nepaaiškina, iš kokių lėšų planuojamos papildomos investicijos, kai atsakovės įsipareigojimai kreditoriams jau siekia daugiau nei 10 mln. eurų, o bendrovės banko sąskaitoje/kasoje 2025 metų birželio mėnesio pabaigoje buvo tik 42 eurai“, – teismui nurodė vienas kreditorių.

Kiti kreditoriai teigė, kad bendrovės mokumas restruktūrizavimo metu negalės būti atkurtas, kadangi V. Misiūnas atliko nesąžiningus, žalingus ir įmonės mokumą mažinančius veiksmus, dėl kurių neteisėtai sumažintas bendrovės turtas ir panaikinta galimybė vykdyti įsipareigojimus.

„Bendrovės vadovas tyčia blogino bendrovės turtinę padėtį, perkeldamas visą turtą atsakovės vadovui V. M. (Misiūnui – BNS) ir jo šeimos nariams. (...) Atlikti veiksmai rodo, kad vykdant restruktūrizavimą būtų siekiama kuo daugiau pasisavinti iš bendrovės, dar labiau išvengiant įsipareigojimų kreditoriams vykdymo“, – teismui teigė kreditoriai.

Kreditoriai siekia atgauti investicijas, atšaukti pardavimo sandorius

Pasak D. Ušinskaitės Filonovienės, į „Stabilų srautą“ investavę verslininkai siekia ne tik atgauti investicijas realizavus vis dar jo valdomą turtą, bet ir atšaukti turto pardavimo sandorius.

„Čia dabar tas vienintelis veiksmas, kuris yra įmanomas, – grąžintis atgal tą turtą, kuris buvo perleistas už mažą kainą“, – BNS teigė advokatė. 

Pasak jos, tai turėtų atlikti bankroto administratorius: „Yra tikėjimas, kad administratorius taip ir elgsis“. Tačiau, pasak jos, jei jis  nesiims, investuotai patys to siektų per teismą.

Be kita ko, ji teigė, kad perleistų įmonių akcijos parduodamos toliau. 

„Tas (restruktūrizavimo – BNS) planas, jis daugiau toks gumos tempimas, nežinau, ar nenorint sau pripažinti, ar tiesiog slepiant visus galus, tuos turtus, kuriuos jis (V. Misiūnas – BNS) persirašęs sau toliau leidžia sandoriais dar tolyn, pardavimus darant tam, kad nebūtų įmanoma susigrąžinti to turto“, – sakė D. Ušinskaitė Filonovienė.

BNS susisiekus su V. Misiūnu jis sakė neturintis nei pareigos, nei noro komentuoti situacijos.

„Nėra nei noro, nėra nei pareigos. Yra dabar administratorius ir jis tvarkosi, tai tegul tvarkosi toliau. Tuo labiau, kad yra ir visokių teisės klausimų, tai nemanau, kad yra poreikis ką nors pasakoti“, – BNS sakė V. Misiūnas. 

Žinoma verslininkų šeima 

Kaip nurodoma Misiūnų šeimos investavimo platformos interneto svetainėje, T. Misiūnas buvo „Achemos“ darbuotojas ir smulkusis akcininkas, į pensiją išėjęs 2016 metais. Jo sūnus V. Misiūnas anksčiau buvo SEB banko iždo direktorius, „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas.  

Registrų centro duomenimis, „Stabilų srautą“ netiesiogiai valdo septyni Misiūnų šeimos nariai. 2012 metais įkurta „Dao Family“ veikia per „Dao family office“ ir „Dao AM“.

„Dao family office“ valdo investicijas bei verslus, kurių pagrindinė investuotoja yra Misiūnų šeima. Tuo metu „Dao AM“ pristatoma kaip holdingo bendrovė, investuojanti su įvairiais partneriais.

„Dao Family“ investavo ne tik į poilsio namų „Naujoji Elija“ Šventojoje plėtrą, verslo centrus „Park Town“, prekybos kompleksą „Nordika“, „BOD group“ aukštųjų technologijų gamybos kompleksą Vilniuje, pastatą „Arka“ Kaune, bet ir į prabangių apartamentų kompleksą Nidoje „Auksinės kopos“, prekybos centrą Latvijoje „Riga Plazza“.

Autorė Erika Alonderytė-Kazlauskė

Redaktorė Roma Pakėnienė

[email protected], +370 5 205 85 11, Verslo naujienų skyrius