Vilnius, kovo 29 d. (BNS). Vandens lygiui toliau slūgstant, kitą savaitę ketinama spręsti dėl potvynio rizikos valdymo plano ir savivaldybių lygio ekstremaliųjų situacijų atšaukimo, BNS penktadienį nurodė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).

Dėl potvynio pavojaus šešiose Šilutės rajono savivaldybės seniūnijose kovo 17-ąją ir trijose Pagėgių savivaldybės seniūnijose kovo 19-ąją paskelbtos ekstremaliosios situacijos.

NKVC pateiktais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis (LHMT) duomenis, kovo 27 dieną didžiojoje šalies dalyje stebimas iki 20–30 centimetrų per parą vandens lygio kritimas.

Pagal prognozes, ši tendencija artimiausiomis dienomis išliks, o naujo vandens pakilimo nesitikima.

„NKVC vertinimu, jei ši dinamika išliks, jau ateinančią savaitę bus svarstomi sprendimai dėl Valstybinio potvynio rizikos valdymo plano antrosios ir pirmosios fazių atšaukimo, taip pat – ekstremaliųjų situacijų režimo savivaldybių lygiu nutraukimo“, – nurodė centras.

„Praktikoje tai reikš, kad potvynis bus laikomas pasibaigusiu, pereinama prie likusių padarinių sutvarkymo ir situacijos normalizavimo“, – pažymėjo NKVC.

Centro duomenimis, Leitės ir Atmatos upėse Šilutės rajone vandens lygis grįžo į įprastą. Apsemtų pievų plotas savivaldybėje sumažėjo maždaug 500 hektarų ir šiuo metu siekia apie 3,5 tūkst. hektarų.

Iš anksčiau fiksuotų 43 apsemtų sodybų liko apie dešimt. NKVC žiniomis, beveik visos jos yra negyvenamos.

„Tai leidžia teigti, kad tiesioginė grėsmė gyventojų saugumui šiuo metu yra labai ribota. (...) Reikšmingesni užliejimai fiksuojami tik Šilutės rajono savivaldybėje. Kitur šalyje vandens lygiai jau yra sugrįžę į įprastas ribas“, – nurodė NKVC.

Remdamasis LHMT ir operatyvinės stebėsenos duomenimis, centras pabrėžė, kad potvynis nebuvo didelio masto, todėl užlietų teritorijų skaičius išliko ribotas.

NKVC nuo kovo 17-osios Šilutės rajone yra aktyvavusi padidintos parengties potvynio rizikos valdymo fazę, kuri esant reikalui leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vykdyti tikslines evakuacijas ir mobilizuoti papildomus išteklius.

Pasak centro, šios priemonės kartu su sustiprinta potvynio stebėsena, bendru operaciniu planavimu ir savivaldybių įvestomis ekstremaliosiomis situacijomis leido suvaldyti situaciją „be perteklinių ar rizikingų intervencijų“.

Kaip rašė BNS, Lietuvos kariuomenė su LHMT hidrologais praėjusią savaitę Šilutės rajone vertino poreikį sprogdinti ledą ir nusprendė netaikyti šios priemonės, nustatę, kad ji nepakeistų situacijos.

Sinoptikų kovo 27-osios popietės duomenimis, Kuršių mariose stebimas ledonešis. Tuo metu ežeruose ledas tampa porėtas ir silpnas, su properšomis – LHMT įspėja, kad ant jo lipti pavojinga.

Autorius Dominykas Biržietis

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius