Vilnius, birželio 21 d. (BNS). 100 Nobelio premijos laureatų ragina Estiją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą bei Suomiją persvarstyti sprendimą pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

Šią savaitę paskelbtame bendrame pareiškime Nobelio premijos laureatai įspėja, kad pasitraukimas gali sukelti žalą civiliams ir pakenkti ilgalaikėms teisės bei humanitarinėms normoms.

„Šie mirtini ginklai turi kur kas žalingesnį poveikį nei bet kokia karo nauda“, – rašoma jame.

Teigiama, jog 1997-ųjų Otavos konvencija padarė reikšmingą poveikį mažinant priešpėstinių minų aukas, tačiau dviejų šalių, kurios nėra uždraudusios šių ginklų – Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) – veiksmai „pažeidžia šias normas ir kelia pavojų civiliams gyventojams“.

Kreipimąsi, kuriuo pasidalino Tarptautinės sausumos minų uždraudimo kampanija (ICBL) ir Kasetinės ginkluotės koalicija (CMC), pasirašė 19 Nobelio taikos, 26 Nobelio medicinos, 24 Nobelio fizikos, 21 Nobelio chemijos, penki Nobelio ekonomikos ir penki Nobelio literatūros premijos laureatai.

Tarp jų – Tibeto budistų dvasinis lyderis tremtyje Dalai Lama, kampanijos už sausumos minų uždraudimą aktyvistė amerikietė Jody Williams (Džodi Viljams), Liberijos taikos aktyvistė Leymah Gbowee (Leima Gbovė).

Taip pat rašytojai Johnas M. Coetzee (Džonas M. Kutzė), Patrickas Modiano (Patrikas Modiano), Orhanas Pamukas (Orchanas Pamukas), buvęs Rusijos leidinio „Novaja Gazeta“ redaktorius Dmitrijus Muratovas, buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa (Lechas Valensa).

Būtent J. Williams ir parengė pareiškimą, ji 1997-aisiais kartu su ICBL buvo apdovanota Nobelio taikos premiją „už darbą siekiant uždrausti ir pašalinti priešpėstines minas“.

Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis pasitraukti iš Otavos konvencijos, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Pasitraukimas iš konvencijos leidžia šalims įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.

Visos šios penkios valstybės jau pradėjo procedūras, reikalingas pasitraukti iš konvencijos. Seimas galutiniu balsavimu Lietuvos pasitraukimui iš Otavos konvencijos pritarė gegužę.

Dar kiek anksčiau, kovo mėnesį, Lietuva oficialiai paliko ir tarptautinę konvenciją, draudžiančią įsigyti, naudoti ar gaminti kasetinius šaudmenis.

„Mes labai apgailestaujame, kad Lietuva kovo mėnesį pasitraukė iš konvencijos dėl kasetinių šaudmenų“, – teigiama Nobelio laureatų pareiškime.

Pasitraukimas iš konvencijos įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui įteikia savo pasitraukimo dokumentus.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pirmadienį paskelbtame pareiškime sakė, kad jam „didelį susirūpinimą kelia neseniai kelių valstybių narių paskelbti pranešimai ir veiksmai, kurių jos ėmėsi siekdamos pasitraukti iš Konvencijos dėl priešpėstinių minų uždraudimo“, ir paragino valstybes „nedelsiant sustabdyti bet kokius žingsnius, kuriais siekiama pasitraukti“ iš konvencijos.

„Šie pranešimai kelia ypatingą nerimą, nes kyla pavojus, kad bus susilpninta civilių apsauga ir pakenkta du dešimtmečius galiojančiai normatyvinei sistemai, kuri išgelbėjo daugybę gyvybių“, – teigė jis.

A. Guterresas pridūrė, kad planuoja pradėti pasaulinę kampaniją, kurios tikslas – „laikytis humanitarinio nusiginklavimo normų, paspartinti kovos su minomis veiksmus, kurie padėtų užtikrinti žmogaus teises ir tvarų vystymąsi, ir įgyvendinti pasaulio be minų viziją“.

Konvenciją buvo pasirašiusios visos Europos Sąjungos narės, o Indija, JAV, Kinija, Pakistanas ir Rusija nėra prie jos prisijungusios.

Autorius Paulius Perminas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius