Abu Dabis, lapkričio 11 d. (AFP-BNS). Abu Dabyje pasibaigus dvi dienas trukusioms JAV inicijuotoms Ukrainos ir Rusijos deryboms, amerikiečių pasiuntiniai ketvirtadienį vyks į Maskvą susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu, o vėliau Dubline turi susitikti su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

Šalys sutarė dėl plataus masto apsikeitimo belaisviais – JAV pasiuntinio Jaredo Kushnerio (Džaredo Kušnerio) teigimu, tai bus „didžiausias humanitarinis belaisvių paleidimas“ istorijoje, nors nė viena pusė konkrečių skaičių nepateikė.

Vis dėlto šalių pozicijos tebesiskiria dėl Europos vaidmens būsimose derybose ir kitais klausimais.

Nors Abu Dabyje daugiau apčiuopiamų rezultatų nepasiekta – tai buvo pirmosios derybos nuo vasario, kai diplomatinį procesą sustabdė JAV karas Irane, – visos pusės kalbėjo apie pažangą ir patvirtino, kad derybos bus tęsiamos.

Aplankę Maskvą, J. Kushneris ir kitas pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) vyks į Dubliną, kur šią savaitę vyksta Europos viršūnių susitikimai, ir susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Visos šalys pabrėžė padarytą pažangą ir teigė, kad derybos bus tęsiamos, nors vyriausiasis Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas nurodė, kad „išlieka esminių skirtumų“.

J. Kushneris sakė, kad per susitikimą su V. Putinu bus „aptarta tai, kas kalbėta šiandien, ir bandoma pasiekti didesnės pažangos sprendžiant kai kuriuos nagrinėtus klausimus, nes matome tam tikrų galimybių“.

Su V. Zelenskiu diplomatai ketina „toliau išnagrinėti kai kurias idėjas, kurios mums kilo šiandien čia“, po dviejų dienų derybų žurnalistams teigė jis.

Ukrainos derybininkas Davidas Arachamija teigė po diskusijų įžvelgiantis „gerą impulsą“, tačiau pabrėžė, kad esama „klausimų, kurių šiuo metu negalime atskleisti“.

R. Umerovas sakė, kad „dar laukia daug sunkaus darbo, tačiau yra galimybių tęsti derybų procesą“.

Nors Rusija derybų metu tęsė pražūtingus smūgius Ukrainoje, jos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis žurnalistams pareiškė, kad „diskusijos tikrai tęsis“.

Tačiau jis suabejojo būtinybe į derybas įtraukti Europą.

„Nelabai suprantame, apie ką su jais kalbėtis. Iš Europos šalių negavome nė vienos taikos iniciatyvos ar konkretaus taikos pasiūlymo“, – po derybų pareiškė jis.

Ukraina pageidauja aktyvesnio savo pagrindinių Europos rėmėjų įsitraukimo.

J. Kushnerio teigimu, derybų su V. Putinu darbotvarkėje bus ir klausimas, „ar galime į šį formatą įtraukti europiečius“.

Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos, taip pat NATO bei Europos Sąjungos (ES) pareigūnai į Abu Dabį atvyko susitikimams derybų kuluaruose.

Penkti karo metai

Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o konfliktas tapo didžiausiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Dar milijonai gyventojų pabėgo nuo kovų Rytų ir Pietų Ukrainoje, kur ištisi plotai buvo sugriauti nesiliaujančių atakų.

Rusija reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų iš vis dar kontroliuojamų rytinių teritorijų, o kaip bet kokio susitarimo dėl karo nutraukimo dalies siekia plataus susitarimo dėl „Europos saugumo architektūros“.

Tai vertinama kaip užuomina į ilgalaikius Maskvos reikalavimus nustumti NATO aljansą Rytų Europoje ir nutraukti Vakarų karinę paramą Kyjivui.

Kyjivas pabrėžia, kad paliaubos turi būti pasiektos prieš bet kokias diskusijas dėl teritorijų, ir ragina surengti tiesioginį V. Zelenskio bei V. Putino susitikimą svarbiausiems klausimams aptarti.

V. Putinas tokią galimybę atmeta. Kremlius V. Zelenskiui yra pašaipiai pasiūlęs atvykti į Maskvą, jei jis nori susitikti su šiuo buvusiu KGB šnipu.

Europos saugumas

J. Kushneris pareiškė, kad derybos buvo naudingos, tačiau neatskleidė, kokiose srityse pusėms galbūt pavyks susitarti.

„Kai kuriose srityse matome galimybių rasti kompromisų, kitose reikia daugiau diskusijų, tačiau manau, kad tai buvo geras pirmas žingsnis“, – sakė jis žurnalistams.

Jis taip pat paragino Europą „paskirti vieną asmenį, kuris kalbėtų jos vardu“ šiose derybose.

Europą neramina JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiūlymas susitarti su Rusija dėl Europos pokario saugumo pertvarkymo – baiminamasi, kad Vašingtonas privers Kyjivą priimti taiką, itin palankią Maskvai.

J. Kushneris antradienį teigė, kad JAV tikisi „sukurti naują Ukrainos, Rusijos ir Europos saugumo sistemą“, kuri užtikrins „dešimtmečius, jei ne šimtmečius taikos“.

Ukraina tvirtai laikosi pozicijos, kad Rusija privalo nutraukti karo veiksmus prieš pradedant bet kokias diskusijas dėl būsimos Europos saugumo tvarkos, ir perspėjo neleisti „Jaltos 2.0“ scenarijaus – žemyno padalijimo.

Rusijos delegacijos šaltinis teigė, kad karo sureguliavimas tėra „tik vienas iš šios savaitės derybų darbotvarkės punktų“, o pagrindinis Maskvos tikslas – peržiūrėti saugumą „visam žemynui“.

Bendrame pareiškime europiečiai, Ukraina, JAV ir NATO patvirtino savo „bendrą įsipareigojimą kurti tvirtą pokario Europos saugumo architektūrą“.

Kyjivas taip pat siekia užsitikrinti karinę paramą po karo.

Aukšto rango Ukrainos šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukraina nori mažiausiai 10 metų finansinės paramos 800 tūkst. karių kariuomenei išlaikyti, kuri pajėgtų atremti bet kokią Rusijos ataką.

D. Trumpas prieš derybas užsiminė, kad Kyjivui gali tekti atsisakyti žemių, pareikšdamas: „Ukraina galiausiai bus šiek tiek kitokio pavidalo.“

[email protected], Užsienio naujienų skyrius