Vašingtonas, balandžio 8 d. (AFP-BNS). Jungtinės Valstijos ir Iranas susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų likus vos valandai iki JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nustatyto termino pabaigos, o Teheranas sutiko laikinai atidaryti gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį.

Abi pusės tvirtino pasiekusios pergalę po daugiau nei mėnesį trukusio konflikto, kuris sukrėtė pasaulines finansų rinkas ir smarkiai padidino naftos kainas, o D. Trumpas naujienų agentūrai AFP teigė, kad šis susitarimas yra „visiška ir galutinė JAV pergalė“.

Iranas taip pat pavadino paliaubas pergale ir pareiškė sutikęs penktadienį Pakistane pradėti derybas su Vašingtonu dėl konflikto užbaigimo.

„Priešas patyrė neabejotiną, istorinį ir triuškinantį pralaimėjimą savo bailiame, neteisėtame ir nusikalstamame kare prieš Irano tautą“, – sakoma Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos pranešime.

„Iranas pasiekė didžiulę pergalę“, – tvirtina ji.

Baltieji rūmai pranešė, kad Izraelis taip pat sutiko su paliaubomis, tačiau šios šalies ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) teigė, kad jos neapima Libano. Ten, vietos pareigūnų teigimu, dėl Izraelio išpuolių, surengtų reaguojant į Irano remiamos „Hezbollah“ raketų ugnį, žuvo daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių.

Izraelis ragino D. Trumpą prisijungti prie karo prieš Iraną, savo pagrindinį priešą, ir per pirmuosius smūgius nukovė ilgametį aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei (Ali Chamenei).

D. Trumpas sakė kalbėjęsis su Pakistano lyderiais, kurie „paprašė manęs sulaikyti griaunamąją jėgą, šiąnakt siunčiamą į Iraną“.

Vėliau jis AFP sakė manantis, kad Kinija padėjo atvesti Teheraną prie derybų stalo.

„Su sąlyga, kad Irano Islamo Respublika sutiks VISIŠKAI, NEDELSIANT ir SAUGIAI ATIDARYTI Hormuzo sąsiaurį, aš sutinku dviem savaitėms sustabdyti Irano bombardavimą ir puolimą“, – antradienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

D. Trumpas buvo nustatęs Iranui terminą atidaryti Hormuzo sąsiaurį iki 20 val. Vašingtono (trečiadienį 3 val. Lietuvos) laiku.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) patvirtino, kad dvi savaites bus užtikrintas saugus laivų plaukimas per Hormuzo sąsiaurį – vartus penktadaliui pasaulio naftos, kuriuos Teheranas uždarė atsakydamas į vasario 28 dieną pradėtą karą.

„Jei išpuoliai prieš Iraną bus sustabdyti, mūsų galingosios ginkluotosios pajėgos nutrauks savo gynybines operacijas“, – sakė A. Araghchi.

Uranu bus „pasirūpinta“

Paskelbus apie paliaubas, naftos kainos nukrito daugiau nei 17 procentų. Nuo karo pradžios degalų kainos visame pasaulyje, taip pat ir paprastiems amerikiečiams smarkiai išaugo, o tai sukėlė didelį politinį spaudimą D. Trumpui.

Trečiadienį ankstyvojoje prekyboje Azijoje taip pat smarkiai pakilo akcijų kainos.

D. Trumpas teigė, kad Jungtinės Valstijos „labai toli pažengė“ derėdamosi dėl ilgalaikio susitarimo su Iranu, kuris pateikė 10 punktų planą. Jo teigimu, šis planas „įgyvendinamas“.

Tačiau Iranas viešai paskelbė punktus, kuriuose laikomasi maksimalistinių pozicijų, įskaitant ilgalaikių JAV sankcijų panaikinimą, savo „viešpatavimo“ Hormuzo sąsiauryje garantavimą ir JAV pajėgų išvedimą iš regiono.

Svarbiausia, jis taip pat nurodė, kad pagal šį planą Vašingtonas turės pripažinti jo urano sodrinimo programą.

D. Trumpas tvirtino, kad Iranas buvo arti atominės bombos sukūrimo, tačiau šiam teiginiui nepritaria Jungtinių Tautų (JT) branduolinės saugos agentūra ir dauguma stebėtojų.

D. Trumpas reikalavo, kad bet koks taikos susitarimas apimtų branduolines medžiagas.

„Tuo bus puikiai pasirūpinta, kitaip nebūčiau sutikęs“, – AFP sakė D. Trumpas, nepateikdamas jokios konkrečios informacijos apie tai, kas nutiks uranui.

D. Trumpas nepasakė, ar grįš prie savo pirminių grasinimų sunaikinti visas elektrines ir tiltus 90 mln. gyventojų turinčioje šalyje, jei susitarimas žlugs.

„Pamatysime“, – AFP sakė D. Trumpas.

D. Trumpas išsakė grasinimus, šokiruojančius net ir pagal jo paties standartus, kai perspėjo, kad „šiąnakt mirs ištisa civilizacija, kuri niekada nebebus atkurta. Nenoriu, kad taip nutiktų, bet tikriausiai taip ir bus“.

Dideli smūgiai prieš terminą

Prieš baigiantis D. Trumpo nustatytam terminui, Jungtinės Valstijos ir Izraelis smogė pagrindinei infrastruktūrai Irane, o B. Netanyahu teigė, kad atakos buvo nukreiptos į geležinkelius ir tiltus, kuriais esą naudojosi Revoliucinė gvardija.

Izraelio kariuomenė taip pat paskelbė retą apgailestavimo pareiškimą, pripažinusi, kad apgadino sinagogą Teherane. Jos teigimu, taikytasi į vieną aukšto rango Irano vadą.

Irane, kurį valdo musulmonų šiitų dvasininkai, yra apie 100 sinagogų, skirtų istorinei žydų mažumai.

Atakos prieš infrastruktūrą, apie kurias antradienį pranešė Irano pareigūnai, apėmė JAV ir Izraelio smūgį tiltui už Komo miesto ir dar vieną smūgį geležinkelio tiltui centrinėje Irano dalyje, per kurį žuvo du žmonės.

Iranas atsakė kelias savaites trukusiomis dronų ir raketų atakomis prieš Persijos įlankos arabų valstybes, motyvuodamas jų, kaip JAV karių bazių, vaidmeniu.

Šie išpuoliai sugriovė sunkiai iškovotą monarchijų saugumo ir stabilumo reputaciją.

Kataras anksti trečiadienį pranešė, kad nuo krintančių raketų nuolaužų nukentėjo keturi žmonės, įskaitant vaiką. AFP žurnalistai taip pat girdėjo sprogimus Bahreine ir Saudo Arabijoje, o Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pranešė reagavę į raketų grėsmes.

Bagdade žuvo du civiliai, vienas iš jų – aštuonerių metų vaikas, kai į jų namus rėžėsi sviedinys, AFP pranešė policija.

„Išsigandę“

27 metų Irano universiteto studentė Metanat, kurios kurso draugas žuvo prieš dvi savaites per išpuolį, AFP prieš D. Trumpui sustabdant bombardavimą sakė, kad jaučiasi „išsigandusi, kaip ir visi kiti šalyje“.

Valstybinė žiniasklaida paskelbė nuotraukas, kuriose esą matyti, kaip iraniečių grupės sudaro gyvąsias grandines, kad apsaugotų elektrines.

Patriotizmo demonstravimas išpuolių akivaizdoje įvyko praėjus keliems mėnesiams po to, kai Irano dvasininkų vadovaujama vyriausybė smurtu numalšino masinius protestus, o teisių gynimo grupės pranešė apie tūkstančius žuvusiųjų.

Taikos susitarimas, jei jis būtų įgyvendintas, paliktų galioti Islamo respubliką, nepaisant Izraelio ir Jungtinių Valstijų vilčių ją nuversti.

Jungtinės Valstijos ir Izraelis teigė, kad atakavo Iraną siekdami susilpninti jo karinius pajėgumus.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius