Vilnius, rugpjūčio 11 d. (BNS). Premjerui pasiūlius iš ugdymo programų išbraukti Rusijos mokslininką ir rašytoją Michailą Lomonosovą, švietimo bendruomenės atstovai sutaria, kad programas reikėtų peržiūrėti, tačiau pabrėžia, kad tą turėtų daryti ekspertai, o į programas įtraukiami literatūros kūriniai turėtų būti aktualūs mokiniams.

„Kad reikia peržiūrėti programas, apie tai jau seniai kalbama, (...) tikrai programos yra perkrautos“, – BNS sakė Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos direktorius Vitalijus Jakobčiukas.

„Reikėtų visada peržvelgti, peržiūrėti, kokias idėjas jie (autoriai – BNS) puoselėja, kokias idėjas bando perteikti savo tekstuose ar kituose darbuose, kadangi būtent švietime, kad ir tokie minimalūs dalykai, jie gali pasąmonėje kažkokį pokytį padaryti“, – teigė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Martynas Dikšaitis.

BNS rašė, kad praėjusią savaitę M. Sinkevičius Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pasiūlė pataisyti 2022 metais priimtas Bendrojo ugdymo mokyklos programas ir „nebemokyti Lietuvos moksleivių patriotizmo ir pilietiškumo iš M. Lomonosovo, Rusijos imperinius karus šlovinusio rašytojo, tekstų“.

Jo teigimu, į mokyklų programas galėtų būti įtrauktas ukrainiečių literatūros klasikas Tarasas Ševčenka.

Kiek vėliau interviu M-1 informacijos tarnybai jis užsiminė, jog ekspertai vykdys ir platesnę tautinių mažumų ugdymo programose esančių autorių peržiūrą.

Ministro pirmininko iniciatyvą palankiai įvertino Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija, anot jos, tai svarbus bei savalaikis žingsnis, siekiant atsisakyti Rusijos imperinių naratyvų švietimo srityje.

Šiuo metu ŠMSM peržiūri minėtą programą, o sprendimą dėl galimų pakeitimų žada priimti iki rugpjūčio pabaigos. Savo ruožtu švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad ugdymo programose gali būti ir daugiau abejonių keliančių autorių.

Išskirtas rusų autorius – bandymas atkreipti dėmesį

M. Lomonosovas kaip pasirenkamasis autorius yra pateiktas rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros programoje, skirtoje mokyti devintoje – I gimnazijos – klasėje.

Jis – XVIII amžiaus rusų mokslininkas, rašytojas, atradęs, kad Venera turi atmosferą, rašęs mokslinius ir literatūrinius darbus, tarp jų – „Laiškas apie rusų eiliavimo taisykles“, odė „Chotino užėmimo proga“, traktatas „Žodis apie chemijos naudą“.

Iš programų M. Lomonosovą išbraukti premjerui pasiūlęs jo patarėjas kultūros klausimais Darius Kuolys BNS sakė, kad minėto autoriaus, kaip poeto ir rašytojo, ugdymo programose anksčiau nebuvo – jis sovietmečiu mokiniams buvo pristatomas pirmiausia kaip gamtos mokslininkas.

Pasak patarėjo, M. Lomonosovas kaip rusų literatūros autorius į ugdymo programas įtrauktas 2022 metais, jau prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą.

D. Kuolys teigė buvęs nustebintas, kad M. Lomonosovas buvo ne tik įtrauktas į rusų kalbos ir literatūros programą, bet ir jo kūryba pasirinkta kaip pavyzdys mokant patriotizmo, tautiškumo, pilietiškumo ir pareigos.

„Michailas Lomonosovas šlovino Rusijos grobikiškus imperinius karus. Michailas Lomonosovas aukštino Petrą I, imperatorienę Jelizavetą, kuri kovojo su Prūsija ir ragino Rusiją plėsti savo teritorijas, užkariauti jų daugiau vakaruose ir rytuose, – BNS sakė D. Kuolys. – Tai yra (...) agresyvaus karinio Rusijos imperializmo šlovintojas savo eilėse.“

„O kaip istorikas Michailas Lomonosovas neigė lietuvių, latvių, prūsų savarankiškumą. (...) Jis visur įrodinėjo istoriniuose darbuose, kad lietuviai, latviai, prūsai yra rusai. Kad Lietuva nuo seno buvo rusų žemės, kad tai senoji Rusia“, – aiškino jis.

Ministro pirmininko patarėjas teigė dar rengiant ugdymo programas raginęs išbraukti jį iš programų, tačiau tuometė konservatorių Vyriausybė šio patarimo nepriėmė.

Be to, D. Kuolys atkreipė dėmesį, kad į tautinių mažumų mokyklas, kuriose mokoma rusų kalba, neretai nukreipiami ir į šalį atvykę ukrainiečiai.

„Įsivaizduokit, ukrainiečių vaikai, pabėgę nuo karo, nuo Rusijos baisios agresijos, mokomi Lietuvos mokyklose patriotizmo iš Michailo Lomonosovo, kuris ragina Rusiją plėšti, grobti naujas žemes“, – kalbėjo istorijos tyrinėtojas.

M. Sinkevičius taip pat pasiūlė įtraukti į mokyklų programas ukrainiečių literatūros klasiką ir tautinio atgimimo veikėją T. Ševčenką, dažnai vadinamą moderniosios ukrainiečių literatūros pradininku.

„Kodėl dabar buvo Lomonosovas ir Tarasas Ševčenka paminėti? Tai yra simbolinės figūros. Tai yra simbolinės figūros ir premjeras šitaip atkreipė visuomenės dėmesį, kad nėra gerai su mokyklinėmis programomis, kurios buvo parengtos, kurios slapta taisomos“, – kalbėjo D. Kuolys.

Kūriniai turi būti aktualūs šiuolaikiniam jaunimui

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas M. Dikšaitis teigė nesantis plačiai susipažinęs su M. Lomonosovo kūryba. Jo nuomone, nors reikia gebėti atskirti kultūrą ir politiką, tačiau programose turėtų nelikti vietos kūriniams, propaguojantiems Rusijos imperializmą.

„Idėjos, kurios gali, galbūt, ir netiesiogiai būti įbrukamos į galvą, iš tikrųjų gali turėti labai skaudžių pasekmių mokinių požiūrui į lietuvybę, santykius su Rusija“, – BNS sakė M. Dikšaitis.

Tuo metu Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos, kurioje ugdymas vykdomas rusų kalba, direktorius V. Jakobčiukas akcentavo, kad sprendimus dėl tautinių mažumų mokyklų ugdymo programų privalo priimti švietimo ekspertai, ne politikai ar jų patarėjai, o bet koks žingsnis turėtų būti gerai apmąstytas ir išdiskutuotas.

„Turėtų ne vieno žmogaus patarimas (nulemti – BNS), o čia turėtų ekspertai (...) tą klausimą išnagrinėti“, – BNS sakė mokyklos direktorius.

„Lomonosovas yra sukūręs ir (masių tvermės – BNS) dėsnį, chemijoje padarė daug atradimų, tai irgi reikės visus išbraukti dabar tuos atradimus ir laikyti negaliojančiais?“ – svarstė jis.

Be to, anot V. Jakobčiuko, vertinant programų turinį reikėtų atsižvelgti ne tik į autorių pažiūras, bet ir į tai, ar jų kūriniai aktualūs šiuolaikiniams mokiniams ir padeda juos sudominti literatūra.

„Kad mes tuos mokinius priartintume prie noro skaityti, jie turi skaityti būtent tokią klasiką arba literatūrą, kuri juos sudomintų, o ne aklai studijuotų, – kalbėjo V. Jakobčiukas. – Išimsim Lomonosovą, gerai, nebus Lomonosovo, siūlo į Ševčenką pakeisti, o Ševčenka sudomins savo kūriniais?“

Pasak jo, sprendimai neturėtų būti priimti skubos tvarka prieš pat prasidedant naujiems mokslo metams.

Tuo metu D. Kuolys atkreipė dėmesį, kad problemų yra ne tik tautinių mažumų, bet ir kitose ugdymo programose.

„Programos yra gana chaotiškos, tą pripažįsta patys mokytojai. Programos daugybę kartų jau yra keistos slapta, (...) neinformavus mokytojų bendruomenės, visuomenės, jos slapta buvo taisomos, ko nedaro nė viena save gerbianti Vakarų valstybė“, – tikino premjero patarėjas.

Jis taip pat akcentavo poreikį prieš priimant sprendimus dėl ugdymo programų juos išdiskutuoti su švietimo bendruomene ir ekspertais.

Autorė Karolina Ambrazaitytė

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius