Dubajus, Jungtiniai Arabų Emyratai, liepos 15 d. (AP-BNS). JAV kariuomenė ankstų trečiadienį vėl įvedė blokadą Irano uostams dėl Teherano atakų prieš laivus, bandančius praplaukti Hormuzo sąsiauriu.

Tai išprovokavo naujus smūgius regiono šalyse, kuriose dislokuotos amerikiečių pajėgos, o laikinajam susitarimui dėl karo nutraukimo iškilo dar didesnis pavojus.

Kelias dienas trunkančios JAV atakos prieš Iraną, Teherano atsakomieji smūgiai Artimuosiuose Rytuose ir abiejų šalių bandymai kovoti dėl vandens kelio, kuriuo taikos metu gabenama penktadalis pasaulio naftos ir gamtinių dujų, kontrolės kelia grėsmę vėl įstumti regioną į visuotinį karą.

Pirmą kartą JAV blokadą įvedė balandžio viduryje, o vėliau, birželio viduryje, ją atšaukė – netrukus po laikinojo susitarimo pasirašymo. Šiuo susitarimu buvo nustatytas 60 dienų laikotarpis deryboms tokiais klausimais kaip Irano branduolinė programa, tačiau derybos įstrigo, suintensyvėjus kovoms dėl sąsiaurio.

Irano sukarinta Revoliucinė gvardija trečiadienį pagrasino dėl blokados sustabdyti visą energijos eksportą iš Artimųjų Rytų.

„Naftos ir dujų eksportas iš regiono bus skirtas arba visiems, arba niekam“, – pareiškė ji.

Kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį paskelbė apie blokados sugrąžinimą, jis taip pat pareiškė, kad įves 20 proc. mokestį pro sąsiaurį plaukiantiems laivams. Tačiau likus kelioms valandoms iki blokados atnaujinimo jis atsisakė plano rinkti mokesčius, remdamasis Persijos įlankos sąjungininkų prašymais.

Atnaujinus blokadą, smūgius sudavė ir JAV, ir Iranas

JAV kariuomenės Centrinė vadovybė trečiadienį pranešė, kad vėl įvesdama blokadą JAV surengė dar vieną smūgių bangą, per septynias valandas atakavusi dešimtis taikinių.

Trečiadienį anksti ryte Bahreine ir Kuveite buvo paskelbti įspėjimai apie raketų pavojų, šioms šalims susidūrus su Irano ugnimi, kuri jau tapo kasdienybe, o tai dar labiau apsunkina paliaubas kare.

JAV karinių jūrų pajėgų admirolas Bradas Cooperis (Bredas Kuperis), vadovaujantis Centrinei vadovybei, pareiškime nurodė, kad Iranas paleido dešimtis raketų ir dronų į kaimynines Persijos įlankos arabų šalis.

„JAV pajėgos reikalauja Irano atsakomybės už nepagrįstą agresiją, kuri ir toliau kelia pavojų nekaltų žmonių gyvybėms“, – teigė B. Cooperis.

Arabijos jūroje yra mažiausiai 19 JAV karo laivų, įskaitant du lėktuvnešius ir desantinį laivą, kuriame yra daugiau nei 1 tūkst. jūrų pėstininkų. Centrinė vadovybė socialiniuose tinkluose taip pat pranešė, kad „visuose Artimuosiuose Rytuose veikia šimtai karinių orlaivių“.

Kai JAV ir Izraelis vasario 28 dieną pradėjo karą prieš Iraną, Teheranas faktiškai uždarė sąsiaurį, puldinėdamas laivus ir jiems grasindamas. Dėl to smarkiai pakilo naftos, trąšų ir kitų prekių kainos.

Pastaruoju metu Iranas puolė laivus, plaukiančius pro sąsiaurį maršrutu netoli Omano, kurį prižiūri JAV kariuomenė ir kurio Teheranas nekontroliuoja, o tai išprovokavo pastarojo meto smurtą. JAV pagrasino vėl atidaryti sąsiaurį jėga, tačiau ekspertai teigia, kad tam prireiktų kur kas didesnių pajėgų, o galbūt ir dešimčių tūkstančių sausumos karių.

Irano ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Amiras Saeidas Iravanis (Amiras Saidas Iravanis) sukritikavo besitęsiančias Amerikos atakas prieš jo šalį.

„JAV yra agresorė, o ne auka“, – rašė jis pasaulinės organizacijos vadovui, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.

D. Trumpas teigia mokesčius keičiantis įlankos šalių investicijomis

D. Trumpas antradienį sakė, kad jam skambino regiono „karaliai ir emyrai“, kurie pasiūlė alternatyvų susitarimą, užuot apmokestinus pro sąsiaurį plaukiančius laivus, kaip prezidentas siūlė diena anksčiau.

„Jie sakė, kad mes mielai tai padarytume kitu būdu. Mes mielai investuotume Jungtinėse Valstijose milijardų milijardus dolerių“, – antradienį žurnalistams Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas.

D. Trumpas teigė, kad jam labiau patinka toks susitarimas nei rinkliavų rinkimas, „nes nemanau, kad kas nors turėtų imti mokestį už sąsiaurį“.

Kol kas neaišku, ar šie investiciniai susitarimai bus nauji įsipareigojimai, palyginti su tais, kuriuos D. Trumpas paskelbė po praėjusių metų vizito Artimuosiuose Rytuose.

D. Trumpo planas rinkti mokesčius būtų pakeitęs ilgalaikę Amerikos politiką ir nukrypęs nuo JAV pažadų, kad sąsiauris išliks atviras visiems be jokių rinkliavų.

Antradienio vakarą D. Trumpas televizijai „Fox News Channel“ sakė, kad per ateinančias dvi dienas bus suduota daugiau JAV smūgių Iranui, o iki kitos savaitės taikiniais gali tapti tiltai ir elektrinės, jei nebus atnaujintos derybos. JAV jau sudavė smūgį bent vienam tiltui.

„Geriau susitarkite, kitaip jums nieko neliks“, – perspėjo D. Trumpas.

Artimuosiuose Rytuose atsinaujino smūgiai

JAV Centrinė vadovybė pranešė, kad antradienį sudavė smūgius keliems Irano rajonams. Teheranas pripažino smūgius, tačiau nepateikė jokių duomenų apie aukas ar žalą.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV pranešė baigusi smūgius, Bušehre, Irano mieste prie Persijos įlankos, buvo smogta mažiausiai keturiose vietose, pranešė naujienų agentūra IRNA. Antradienio vakarą Irano valstybinė žiniasklaida taip pat pranešė apie sprogimus pietvakariniame Ahvazo mieste ir pietiniame uostamiestyje Bandar Abase.

Šios atakos vėl padidino tikimybę, kad Persijos įlankos arabų šalys ėmėsi atsakomųjų veiksmų prieš Iraną, apie tai viešai nediskutuodamos.

Kuveitas atskirai pranešė, kad per Irano ataką antradienį buvo sužeisti keturi jo karinių jūrų pajėgų nariai ir užsidegė pastatas.

Laikinajam taikos susitarimui gresia pavojus

Pagal laikinąjį susitarimą Iranas sutiko, kad 60 dienų plaukimas pro sąsiaurį išliks nemokamas, tačiau susitarime liko neaišku, kas bus po to. Iranas tvirtina turintis teisę reguliuoti eismą ir potencialiai imti mokesčius. JAV tai užginčijo.

Tarptautinio etalono „Brent“ rūšies naftos barelio kaina antradienį anksti ryte trumpam viršijo 87 JAV dolerius, tačiau vis dar buvo gerokai mažesnė už beveik 120 JAV dolerių kainą, pasiektą karo įkarštyje. Po D. Trumpo pranešimo, kad jis pakeitė kursą, kaina nukrito iki 78 JAV dolerių.

Tuo tarpu regiono tarpininkai vis dar bando sugrąžinti JAV ir Iraną prie derybų stalo, teigia du regiono pareigūnai.

Pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, teigė, kad Pakistano vadovaujamas tarpininkavimas vyksta kiaurą parą, siekiant atnaujinti paliaubas.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius