Vilnius, lapkričio 4 d. (BNS). Demokratų partijai pasiekus pergalę JAV kadencijos vidurio rinkimuose, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai mano, kad į Lietuvai svarbius klausimus, tokius kaip saugumas, sankcijos Maskvos ir Minsko režimams gali būti atsižvelgiama labiau, bet dėl to Vilnius ir kitos regiono sostinės turės gerokai padirbėti.

Jų teigimu, pralaimėjus Respublikonų partijai, jos iškeltas JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) gali tapti aktyvesnis ir griežtesnis užsienio politikoje, tačiau išlieka klausimas, kaip Baltųjų rūmų šeimininkas bandys „įeiti į istoriją“.

Turime daug daugiau dirbti

URK pirmininko pavaduotojas, konservatorius Žygimantas Pavilionis BNS teigė, jog politinė švytuoklė už Atlanto reiškia, kad Lietuvai ir kitoms regiono šalims reikės įdėti daug daugiau pastangų, stengiantis sau svarbius klausimus iškelti į Kongreso darbotvarkės viršų.

„Tai reiškia, kad mes turėsime dvigubai, trigubai ar keturgubai daugiau dirbti, nes šiandien turime reikalų jau ne su viena Amerika, minimum su dviem, o dar, sakyčiau, yra ir trečia nauja gimstanti Amerika. Nes ir prezidento rinkimai neformaliai jau prasidėjo, kai kurios senatorių kalbos man buvo labai panašios į tai. Tai turime padvigubinti ar patrigubinti veikimą Amerikoje“, – trečiadienį kalbėjo Ž. Pavilionis.

Tuo metu URK pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas mano, kad Lietuvai svarbiausi klausimai nebus nustumti į šalį, nes juos palaikančių balsų yra ir vienoje, ir kitoje stovykloje.

„Labai stiprių pokyčių mums, kaip Lietuvai, bendradarbiaujant nebus. Mūsų bendradarbiavimas šiandien yra pagrįstas tam tikrais strateginiais klausimais ir prioritetais. Mūsų prioritetas yra saugumas, JAV karių buvimas čia, saugumo iniciatyvos programos finansavimas, parama Ukrainai, kiti dalykai. Bendraudami su JAV Kongresu paramos sulaukiame ir vienoje, ir kitoje pusėje“, – BNS teigė socialdemokratas.

URK pirmininko nuomone, pasikeitus JAV Kongreso sudėčiai, daugiau paramos gali sulaukti sankcijų Rusijai griežtinimas, mažiau bus keliamas sankcijų Baltarusijai švelninimo klausimas.

„Manau, kad demokratai labiau atsižvelgs į mūsų ir Europos Sąjungos pozicijas“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, numatoma, kad po antradienį vykusių kadencijos vidurio rinkimų demokratų partija perims abiejų Kongreso rūmų kontrolę, užsitikrins daugumą Senate ir Atstovų Rūmuose, kuriuose partija turėtų turėti didžiausią persvarą per beveik du dešimtmečius.

„Sustabdys degtinės gerimą su Lukašenka“

Ž. Pavilionio nuomone, demokratai gali imtis aiškintis dabartinės JAV administracijos ir jos atstovų ryšius su Maskva ir Minsku.

„Mes čia turime šansą sustabdyti šitą degtinės gerimą su Lukašenka, nes korupcija buvo viena iš svarbiausių temų rinkimuose. Tai aš beveik įsitikinęs, kad demokratai organizuos ne vieną komisiją tirti, kur kokį namelį, tai sakau perkeltine prasme, pasistatė Witkoffas, Kushneris ar Coale'as (JAV prezidento pasiuntiniai – BNS). Mums yra šansas sustabdyti mūsų vertybių išdavystę, bet tik tada, jeigu veiksime aktyviai Vašingtone, nes nenuvertinkime rusų propagandos mašinos, ji irgi bandys užkrėsti tuos demokratinius socialistus ar visus kitus savo kvailomis idėjomis“, – kalbėjo konservatorius.

Anot jo, jei dalis išrinktų Senato ir Atstovų Rūmų narių jau turi patirties Kongrese, kitiems politikams darbas JAV parlamente bus naujiena, o Baltijos šalys ir apskritai Europa – nepažįstami regionai, tad ir jų problemos naujiesiems amerikiečių politikams bus nežinomos.

„Reikės pakalbėti su kiekvienu ir kartu sugebėti išlaikyti ryšius su administracija, nes mums reikia suklijuoti Ameriką dėl Lietuvos ir Ukrainos. Neleisti, kad Ameriką klijuotų rusai ar baltarusiai, ką kol kas gan sėkmingai darė Lukašenka su Putinu, siūlydami sandorius, gerdami degtinę, siūlydami visokias korupcines ir kitokias schemas“, – sakė parlamentaras.

„Mes, lenkai ir panašios tautos, kurios gyvena, kaip pasakyti švelniau, ant tokio egzistencinio lūžio, mes privalome klijuoti Ameriką. Rusai, kinai, jie daužys, skaldys, kurs naujas MAGA's, bet mums reikia ją klijuoti. Tai aktyvus veikimas yra absoliučiai svarbus ir, aišku, taip pat svarbu, kad mes nedarytume klaidų“, – dėstė jis.

Tarp galimų klaidų Ž. Pavilionis įvardijo galimą Taivaniečių atstovybės Vilniuje pervadinimą.

„Jeigu mes išmesime iš savo arsenalo šią turbūt svarbiausią Amerikai kortą, nes nėra didesnio priešo Amerikai kaip Kinija, tai mes prarasime Kongrese, galima sakyti, du trečdalius paramos“, – aiškino konservatorius.

Pergalė tikėta, mastas – ne

Tuo metu pralaimėjimą namuose patyręs respublikonų prezidentas D. Trumpas gali tapti aktyvesnis užsienio politikoje, mano Lietuvos parlamentarai.

„Manau, jis išsilies dabar maksimaliai, nes jo nestabdo niekas, nestabdo rinkimai, jam dabar svarbu įeiti į istoriją. Jeigu jis matys galimybę įeiti į istoriją, jis įeis. Tai būtų baisiai gerai, kad ta istorija būtų rašoma kartu su mumis ir tai būtų ir mūsų istorija, o ne mes taptume šios istorijos meniu dalimi“, – sakė Ž. Pavilionis.

Savo ruožtu R. Motuzas svarsto, kad D. Trumpo retorika ir veikimas gali griežtėti.

„Prieš rinkimus buvo keičiami kai kurie administracijos darbuotojai, kad vykdytų tokią griežtesnę politiką, dar aiškiau įgyvendintų Trumpo tikslus. Matėme, kad Trumpas pasirodė socialiniuose tinkluose su kepuraite „Veto“. Tad galima daryti išvadą, kad tam tikrų įtampų bus ir, žinoma, ta politika gali būti griežtesnė Trumpo ir jo administracijos“, – teigė socialdemokratas.

Kalbėdami apie kadencijos vidurio rinkimų rezultatus, Seimo nariai tikina, kad rezultatai jų per daug nenustebino.

„Aš sakyčiau, kad tikėtas rezultatas. Galbūt šiek tiek abejonių buvo dėl Senato, kadangi iš tikrųjų reikėjo atkovoti sudėtingas apygardas, bet, kita vertus, buvo labai tikėtina“, – sakė R. Motuzas.

Pasak jo, demokratų pergalę galėjo lemti nepritarimas karui Irane, su tuo susijusios ekonominės pasekmės.

„Žinoma, ir tie svyravimai politiniame lauke, Trumpo ir jo administracijos nuomonės keitimas, pažadų neištesėjimas ir kiti dalykai“, – vardijo parlamentaras.

Tuo metu Ž. Pavilionis teigia, kad nors demokratų pergalė tikėta, jos mastas – ne.

„Niekas per daug netikėjo, kad demokratai gali laimėti istorinėse respublikonų vietose, bent porą dešimtmečių užkariautose, ar Teksase, ar Kanzase ir panašiose. Kita vertus, jau 30 metų paprastai prezidentus nubaudžia tauta vidurio kadencijos rinkimuose. Tai čia nėra per daug nuostabu. Tiktai mastas, palyginčiau, kaip Obama ir demokratai nušlavė Bushą po finansų krizės. Tai dabar kitokio lygio krizė, bet panašus nušlavimas“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

BNS skelbė, kad demokratai atsikovojo respublikonams priklausiusias vietas keliose valstijose, įskaitant Ajovą, Kanzasą, Ohają, Šiaurės ir Pietų Karoliną bei Teksasą.

Po triuškinamos demokratų pergalės D. Trumpas pažėrė neįprastų pagyrimų varžovams ir pripažino, kad karas su Iranu galėjo prisidėti prie jo Respublikonų partijos pralaimėjimo.

Tačiau 80 metų sulaukęs lyderis atsisakė prisiimti asmeninę atsakomybę už rezultatą, kuris sujauks paskutinius dvejus jo prezidentavimo metus, ir vietoj to bandė suversti kaltę partiečiams respublikonams.

Autorius Vilmantas Venckūnas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius