papildyta premjero komentaru, naujos paskutinės šešios pastraipos

Vilnius, rugsėjo 25 d. (BNS). Mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybų „Vyčio skliautas 2026“ metu bus pirmą kartą aktyvuojamas valstybės rezervas, su kolegomis iš Lenkijos – tikrinamos galimos evakuacijos per sieną procedūros.

„Per šias pratybas pirmą kartą bus aktyvuotas ir valstybės rezervas. Bus aktyvuotos būtent maisto atsargos, kurios bus tiekiamos į numatytas vietas, iš jų gaminamas maistas ir tiekiamas pratybų dalyviams kaip būtinoji priemonė“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) Planavimo biuro vedėjas Aurimas Guščius.

Kaip skelbė BNS, Lietuvoje penktadienį prasidėjo nacionalinės mobilizacijos sistemos pratybos „Vyčio skliautas 2026“ – didžiausios kasmetinės tokio pobūdžio pratybos Lietuvoje, kurios tęsis iki spalio 3 dienos. Mokymuose bus derinamos stalo ir realių veiksmų užduotys.

Pagal išgalvotą, tačiau šių dienų grėsmėmis paremtą scenarijų bus tikrinama, kaip valstybė veiktų blogėjant saugumo situacijai, sutrikus energetikos ir ryšių sistemoms, priimant sąjungininkų pajėgas, užtikrinant kritinių paslaugų tęstinumą ir pereinant prie mobilizacinio valstybės veikimo režimo.

Pratybose iš viso dalyvaus apie 3 tūkst. valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių, kitų institucijų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, taip pat apie 1 tūkst. savanorių.

„Vyčio skliauto“ kontekste vyks ir pratybos, kurių metu bus treniruojamasi evakuoti gyventojus iš Vilniaus miesto ir pasienyje esančių savivaldybių, susidarius karinio įsiveržimo iš Baltarusijos grėsmei.

Be to, kartu su Lenkijos institucijomis bus tikrinamos tarptautinės evakuacijos per sieną procedūros.

„Sulauksime nemažai užsienio mūsų partnerių, sąjungininkų, kurie atvyksta. Viena iš tokių skaitlingiausių delegacijų bus iš Lenkijos, – kalbėjo NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas. – Kalbėsime apie sienos kirtimo procedūras, apie galimą evakuaciją iš Lietuvos.“

„Suvalkų koridorius yra ypatingai svarbus tiek karine prasme, tiek logistine prasme ir būtent Lenkijos kolegų įsitraukimas yra be galo svarbus. (...) Mums reikia perbėgti per visą procedūrą, per visus tuos galimus iššūkius, su kuriais susidursime pratybų metu. Lenkijos dalyvavimas, aš manau, mus kilsteli į kitą lygį“, – sakė jis.

BNS rašė, kad apie ketinimą su Lenkija aptarti galimą bendradarbiavimą evakuacijos srityje ketvirtadienį užsiminė premjeras Mindaugas Sinkevičius. Jis su kaimyninės šalies kolegomis evakuacijos klausimą ketina aptarti spalį Varšuvoje vyksiančių susitikimų metu.

Lietuva yra parengusi nacionalinį gyventojų evakavimo planą, tačiau tarptautinės evakuacijos per sieną procedūros dar rengiamos.

Penktadienį prasidėjusios mobilizacinės pratybos „Vyties skliautas“ apims kibernetinių incidentų, dezinformacijos, sabotažų ir kritinės infrastruktūros apsaugos scenarijus. Šeštadienį dešimt savivaldybių gyvai vykdys evakuacijos veiksmus, įskaitant gyventojų iš Vilniaus miesto ir pasienio savivaldybių evakuaciją, susidarius karinio įsiveržimo iš Baltarusijos grėsmei.

Rugsėjo 29 dieną bus tikrinamas pasirengimas energetikos infrastruktūros ir povandeninių kabelių incidentams, o rugsėjo 30-ąją pagal scenarijų bus skelbiama mobilizacija.

Lazdijų rajone taip pat vyks Šaulių sąjungos pratybos „Tvirtas dzūkas 2026“, kurių metu bus treniruojamasi saugoti svarbius savivaldybės objektus, palaikyti viešąją tvarką, įrengti transporto kontrolės postus ir vykdyti gynybines operacijas. Šauliai taip pat vykdys stebėjimą, žvalgybą, informacijos rinkimą, taikinių aptikimą ir sužeistųjų evakuaciją, bendradarbiaudami su valstybės ir savivaldos institucijomis.

Šiemet vykstančios pratybos – jau trečiosios. Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas teigė, kad kasmet auga jų imtis ir dalyvių skaičius. Anot jo, šiemet į pratybas įsitraukė visos šalies savivaldybės bei institucijos.

„Paprastiems piliečiams kiekviena diena neturėtų sutrikti ir nuo šiandien prasidėjusios pratybos, kurios truks ir visą kitą savaitę, jų einamųjų gyvenimo sąlygų einamojo gyvenimo tikrai nesutrikdys. O jeigu truputį sutrikdys, labai atsiprašome“, – pridūrė T. Daukantas.

Savo ruožtu ministras pirmininkas, kalbėdamas apie pratybas pabrėžė, kad pasirengimas apima ne tik karines grėsmes.

„Gali įvykti ir visokie potvyniai, ir gaisrai, ir gali būti radiacinis pavojus, stichinių nelaimių spektras yra labai platus. Net ir visokie epidemiologiniai kažkokie tai dalykai, kur COVID (metu – BNS) mes irgi turėjome tam tikrą ribotą skaičių respiratorių, kaukių. Tai spektras pavojų visuomenei yra didelis ir turime jaustis ramiau, o jaustis ramiau galėsime, jeigu tinkamai būsime pasiruošę“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

M. Sinkevičius teigė, kad poreikį toliau stiprinti valstybės pasirengimą ir tobulinti turimą rezervą atskleidė ir pastarosios audros padariniai, Valstybės kontrolės išvados

Be to, V. Vitkauskas teigė, kad civilinio mobilizacijos personalo rezervo planuose numatyta turėti apie 100 tūkst. žmonių, kurie užtikrintų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų tęstinumą.

„Planas yra turėti apie 100 tūkstančių žmonių, – teigė jis. – Tai žmonės, kurie vykdo funkcijas dabar, taikos metu, (...) turi tęsti savo veiklą, nes jų veiklos tęstinumas ir užtikrina, kad gyvybiškai svarbios funkcijos būtų įgyvendintos.“

Anot NKVC vadovo, pratybos gali atskleisti sektorius, kuriuose rezervą reikėtų išplėsti ar pakoreguoti.

Autorė Karolina Ambrazaitytė

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/6ab63e02cdf6f3b381170156

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius