naujo 1–8 pastraipos nuo pabaigos

Vilnius, spalio 16 d. (BNS). Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako abejojantis, ar pavyks mokytojo profesiją paversti prestižine, tačiau pabrėžia, jog, lyginant su kitais valstybės sektoriais, švietimo darbuotojų atlyginimai auga sparčiausiai.

„Pamenate (nacionalinį projektą – BNS) „Idėja Lietuvai“, viena iš idėjų buvo, kad mokytojo profesija bus prestižinė. Nežinau, ar ji taps prestižinė, nes prestižas yra keista sąvoka, bet kad mokytojų ir švietimo sektoriaus darbuotojų alga ženkliai didėja, lyginant su visu kitu valstybės sektoriumi, tai yra faktas“, – penktadienį sakė Mažeikių rajone viešintis ministras pirmininkas.

Vyriausybės penktadienį patvirtintame kitų metų biudžeto projekte planuojama mokytojų atlyginimus didinti 7,56 procento.

4,5 proc. didinami pareiginės algos koeficientai, 0,43 proc. būtų skirta pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimui dėl veiklos sudėtingumo, priemokoms ar kitoms išmokoms, o 2,5 proc. didėja pareiginės algos bazinis dydis.

Premjero teigimu, dar ankstesnės konservatorių vadovaujamos Vyriausybės įsipareigojimo, kad mokytojų atlyginimai sieks 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

„Švietimo įstaigų vadovai tikrai uždirba nekuklias algas – dažnai net merai priekaištauja, kad jų algos viršija merų algas. Bet mes nediferencijuojame ir nepriešpriešiname vienų prieš kitus“, – teigė M. Sinkevičius.

Švietimo bendruomenė biudžeto projektą vertina skirtingai – vieni sako, kad taip vykdomi įsipareigojimai, kiti toliau reikalauja, jog darbo užmokestis augtų 10 procentų.

Savo ruožtu pareigūnų profsąjungos numatomą algų augimą sutinka kritiškai, anot jų, šis – gerokai mažesnis nei realus poreikis. Biudžeto projekte statutinių pareigūnų darbo užmokestį numatyta didinti apie 7,5 proc., papildomai planuojama skirti 45,3 mln. eurų.

M. Sinkevičiaus teigimu, visos visuomenės grupės ras priežasčių, kodėl dėmesys iš valstybės pusės joms yra per menkas.

„Taip, esu girdėjęs ne kartą, susitikęs su (pareigūnų – BNS) profsąjungomis, kad pageidavimas būtų ir 15 proc., ir daugiau procentų, bet tas dėmesys, kiek jo yra, atliepia valstybės galimybes“, – teigė jis.

Visgi ministras pirmininkas pripažino, kad į vidaus saugumo tarnybas būtų galima investuoti naudojant Gynybos fondo lėšas.

„Jeigu bandom kaip iš bandelės išrinkti razinas, kad šitas svarbu, šitas svarbu, vis tik turim susikoncentruoti į bendrą vaizdą. Atliepdami tuos lūkesčius, turime uždavinį nepasileisti tiek, kad mūsų fiskalinė situacija būtų nebetvari ir nebesuvaldoma arba vėliau reikalautų radikalių sprendimų“, – akcentavo premjeras.

Numatomame 2027-ųjų viešųjų finansų plane valdžios sektoriaus deficitas siekia 3,8 procento bei viršija 3 proc. Mastrichto kriterijų.

Biudžeto projektas toliau bus svarstomas ir priimamas Seime.

Autorius Paulius Perminas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius