naujos 9–15 pastraipos, papildyta 6 pastraipa

Karmėlava, Kauno r., rugpjūčio 12 d. (BNS). Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad kitąmet gynybos biudžetas nebus mažesnis nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o jame oro gynybai reikėtų skirti daugiau lėšų.

„Aš manau, kad taip“, – trečiadienį po apsilankymo Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centre Kauno rajone žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Šiemet gynybos biudžetas sudaro 5,38 proc. BVP.

„(...) matau diskusijas visuomenėje, yra įvairių ekspertų – kalbama apie oro gynybą, apie detekciją, apie savalaikį nustatymą, kas įskrido, ir vėliau ne tik nustatymą, ir palydėjimą, kad objektas įskrido, nuskrido, skrenda ten, o įvairūs pavojai, skelbimai – tas yra gerai. Bet, man atrodo, reikia koncentruotis ir koncentruojamasi į įvairias kinetines priemones – ilgo, trumpo nuotolio. Tas darbas vyksta, galiu tą užtikrintai pasakyti. Norėtųsi, kad jis vyktų kaip įmanoma greičiau, bet yra ir finansiniai, ir gamybos apribojimai, kuriems mes kaip valstybė daryti įtakos negalime“, – kalbėjo jis.

Pasak M. Sinkevičiaus, stiprinti oro gynybą būtina, nes daugėja su ja susijusių incidentų. Į Lietuvą ne kartą buvo įskridę, spėjama, rusų įrangos paveikti ukrainietiški dronai su sprogmenimis.

„Turėjome per pastaruosius kelerius metus septynis su įskridusiais dronais, ir aišku, kad visą laiką egzistuoja tikimybė, kad yra įvykiai, kurie gali pasikartoti“, – tvirtino jis.

M. Sinkevičius trečiadienį lankėsi Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centre, kur domėjosi, ko trūksta oro gynybai.

Anot jo, šiuo metu situacija yra gerėjanti, nors norėtųsi greitesnio progreso.

„Aišku, yra daug įvairių sumanymų, kurių tiesiog neatskleisiu čia, nes, suprantate, kad mus stebi ir klauso ne tik Lietuvos visuomenė, bet ir atitinkamai mūsų nedraugai. Progresas vyksta, tikrai galiu patikinti visuomenę, kad jis vyksta, kad mūsų oro erdvė tampa vis saugesnė, bet darbų ir reikalų dar yra, ir darbo dar yra“, – tvirtino Vyriausybės vadovas.

Jis vylėsi, kad integruotą oro detekcijos sistemą Lietuva turės anksčiau nei iki 2030-ųjų.

Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis savo ruožtu teigė, kad šimtaprocentinės gynybos arba šimtaprocentinio stebėjimo neįmanoma pasiekti. Be to, galimybes riboja finansai, įrangos pagaminimo laikas.

„Su tuo procentu arba su tomis galimybėmis, kiek yra galima mūsų šalyje, sprendiniai yra pasiūlyti ir daugumai jų pritarta“, – sakė jis.

„Su turimomis priemonėmis yra tam tikrų pokyčių, yra atvykusių papildomų sensorių, kurių dalis įdiegta, dalis diegiama. Ir, natūralu, mūsų stebėjimas gerėja“, – pridūrė vadas.

Anot jo, Lietuvą jau pasiekė antrosios vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS baterijos dalis. Pradinį operacinį pajėgumą ji turėtų pasiekti iki metų pabaigos.

Oro erdvės kontrolės centras įkurtas 1995 metais, jis atsakingas už Lietuvos oro erdvės ir jos prieigų stebėjimą bei kontrolę visą parą, Baltijos oro policijos misijos naikintuvų valdymą, reagavimą į valstybės oro erdvės pažeidimus, koordinavimą vykdant paieškos ir gelbėjimo bei transplantacijos skrydžius, NATO vienetų integravimą ir oro operacijų planavimą.

Anksčiau skelbta, kad visiškai integruotą oro gynybos detekcijos sistemą Lietuva siekia turėti anksčiau nei 2030 metais.

Autoriai: Dominykas Biržietis, Jūratė Skėrytė

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/6a7c386adc346f03f76e399a

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius