Premjerė mano, kad Taivaniečių atstovybė galėtų būti pavadinta Taipėjaus vardu (papildytas)
papildymai visame tekste
Vilnius, vasario 11 d. (BNS). Premjerė Inga Ruginienė sako nematanti priežasčių, kodėl Taivano atstovybė negalėtų būti pavadinta salos sostinės Taipėjaus vardu.
„Nematau (priežasčių – BNS), kodėl, pavyzdžiui, tai negalėtų būti Taipėjaus atstovybė. Tai nenuneigtų mūsų paramos demokratiniam procesui. (...) Mes remiame Baltarusijos demokratiją ir laisvę, tiek Ukrainos, tiek kitų šalių, lygiai taip pat ir Taivano“, – spaudos konferencijos Vyriausybėje metu trečiadienį kalbėjo I. Ruginienė.
Kinija Taivaną laiko savo teritorija ir žada kažkuriuo metu ateityje salą susigrąžinti, net jeigu tam prireiks panaudoti jėgą. Kitoms šalims mezgant ryšius su Taipėjumi, Pekinas vis primena, kad tą daryti galima tik laikantis „vienos Kinijos“ politikos.
„Nematau labai didelės problemos (dėl atstovybės pervadinimo – BNS), bet tai nėra penkių minučių sprendimo klausimas. Toks klausimas turėtų būti suderintas su strateginiais partneriais, plačiau aptartas klausimas, bet tai, kad mes paskubėjome, tai yra faktas“, – pridūrė ji.
Praėjusią savaitę ministrė pirmininkė interviu BNS sakė, kad Vilniuje atidariusi Taivaniečių vardo atstovybę Lietuva „šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, nes nederino veiksmų su ES ir JAV.
Savo ruožtu Kinija paragino Lietuvą ištaisyti tai, ką Pekinas vadina klaidomis vystant ryšius su Taivanu, ir taip sudaryti sąlygas dvišaliams santykiams normalizuoti.
Tuo metu Taivano ministerija sako, jog Taipėjus su Vilniumi nediskutuoja dėl Lietuvoje įsikūrusios Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo ir toliau skatina bendradarbiavimą su Lietuva lazerių, puslaidininkių ir finansų srityse.
Kita vertus, Vyriausybės vadovės teigimu, pats Taivano atstovybės atidarymas nebuvo klaida.
„Ne atstovybės atidarymas, nes tą padarė ir kitos ES šalys, bet išsiskirti iš konteksto, žinant, kad pavadinimas sukels tam tikrų pasekmių, tai buvo skubotas žingsnis, ką aš manau mes galėtume pataisyti“, – sakė ji.
Premjerės nuomone, užsienio politika turi būti orientuota ne į „tariamas vertybes“, o į Lietuvos interesus.
„Mes pagaliau turime sugrįžti prie šaknų ir sprendimai, kuriuos daro valdžios atstovai, turi būti nukreipti išimtinai į šios šalies interesus ir joje gyvenančių žmonių interesus“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Pernelyg mes ilgai tuščiai kalbėjome apie įvairias tariamas arba menamas vertybes, apie visiškai nesusijusius dalykus, bet nieko nedarėme galvodami, o kas yra naudinga šiai šaliai ir joje gyvenantiems žmonėms“, – teigė ministrė pirmininkė.
Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smarkiai smuko ir dvišalė prekyba.
I. Ruginienės Vyriausybės programoje įrašytas siekis „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.
Autorius Vilmantas Venckūnas
[email protected], Lietuvos naujienų skyrius