atnaujintas pranešimas, papildymai ir atnaujimai visame tekste

Vilnius, lapkričio 9 d. (BNS). Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad buvo informuotas apie Užsienio reikalų ministerijos (URM) pokalbius su Taivaniečių atstovybe Vilniuje dėl pavadinimo keitimo.

„Visi klausimai su manimi yra derinami. Gyvename jau nebe toje valdančiojoje daugumoje, kurioje užsienio reikalų ministras galėdavo savo laiškais apsikeitęs su kita valstybe atidaryti atstovybę, nederindamas su kita valdžios institucija. Tokių nesąmonių Lietuvoje šiuo metu nebėra“, – žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovas, turėdamas omenyje bendradarbiavimą su praėjusią kadenciją Vyriausybei vadovavusiais konservatoriais.

Taip prezidentas kalbėjo portalui „Delfi“ pirmadienį paskelbus, kad diplomatinio atstovavimo su Kinija atkūrimo siekianti URM rugsėjį pateikė Taivaniečių atstovybei Vilniuje prašymą pakeisti jos pavadinimą.

Savo ruožtu Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie prašymą atstovybei vadino netiksliai pateikta ir atsisakė ją komentuoti.

Paklaustas, ar siūlo, jog atstovybės pavadinimas būtų pakeistas, G. Nausėda atsakė: „Pažiūrėsime, pagyvensime, pamatysime“.

„Dabar laukia susitikimas su Kinijos diplomatais ir tada žiūrėsime, eisime į priekį“, – sakė jis, kalbėdamas apie šią savaitę planuojamą Kinijos diplomatų vizitą Vilniuje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos spalį atliktoje apžvalgoje, kurią turi BNS, konstatuojama, kad Taivaniečių atstovybės atidarymas reikšmingo proveržio Lietuvos prekių eksporte į Taivaną nepadarė.

„Ką mes dabar darome, pirmiausia yra siekis suprasti, kodėl tas potencialas, apie kurį buvo kalbama ankstesniosios valdančiosios daugumos, nebuvo atskleistas, ir esame pasirengę bendrauti tiek su Taivanu, tiek ir su Kinija“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis pažymėjo, kad šiuo metu santykiai su Pekinu „praktiškai yra nuliniai“, tačiau nebūtinai jie iš karto turi tapti labai artimi ir tamprūs.

„Bet bent jau atstatyti tą vadinamąją diplomatinę higieną, kad atsirastų diplomatiniai atstovai, net ir antrųjų asmenų lygiu pradžioje, tai būtų visiškai normali praktika ir leistų tiesiog susikoncentruoti į tai, kas Lietuvai iš tikrųjų yra svarbu“, – teigė šalies vadovas.

Kalbėdamas apie naudą, kurią Lietuva gavo iš Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymo, G. Nausėda pažymėjo geriau kaip niekas kitas žinantis apie „tariamus dividendus politiniame lauke po šitos atstovybės atidarymo“.

„Mes kalbame apie dalykus, kurie galbūt egzistuoja kai kurių konservatorių ir galbūt jiems prijaučiančių politologų kalbose, bet tikrai ne realybėje. Todėl dar kartą kartoju, norime atstatyti normalius santykius (su Kinija – BNS) ir išlaikyti normalius santykius su Taivanu. Tikiuosi, kad bus atsiribota nuo tų emocijų, kurios galbūt užplūdo pačioje pradžioje, ir grįžta prie normalaus politinio ir ekonominio bendradarbiavimo dienotvarkės“, – dėstė prezidentas.

Kaip rašė BNS, opozicija sako esanti šokiruota informacijos apie Lietuvos raginimą Taivanui keisti atstovybės pavadinimą. Pasak jos, tai reikštų priklaupimą prieš autoritarines valstybes ir padarytų žalą šaliai.

Savo ruožtu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis siūlo Seime sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ištirti aplinkybes dėl galimo URM spaudimo Taivaniečių atstovybei.

„Pirmiausia, mes vėl eilinį kartą padarėme didžiulį emocijų laužą lygioje vietoje. Taivano atstovybės klausimas, taip, yra lingvistinis klausimas, tikėtasi, kad jis suteiks didelių politinių dividendų Lietuvai. Buvo kalbama apie didžiulius dalykus, kurie prasidės 2021 metais. Tai neatsitiko, todėl vienas iš mūsų tikslų yra ne tiktai kalbėti apie atstovybės pavadinimus, bet yra apie priežastis, kodėl to neatsitiko“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Jeigu pavadinimai būtų svarbus dalykas, tai turbūt Lietuvoje investicijos ir ekonominis bendradarbiavimas būtų aukščiausio lygio. Tačiau mes matome paradoksalius dalykus, kad tos valstybės, kurios turi Taipėjaus atstovybę arba jokios atstovybės, netgi ir taip, puoselėja ir glaudesnius, ir aktyvesnius ekonominius ryšius su Taivanu“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, Taivaniečių atstovybė Lietuvoje lapkričio 6-ąją išplatino pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad bendradarbiavimas su Lietuva grindžiamas abipuse pagarba, bendrais interesais, skaidrumu ir partneryste. Naujienų portalui „15min“ anksčiau praėjusią savaitę atstovybė teigė neketinanti keisti pavadinimo.

Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai pašlijo 2021 metų rudenį, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu, o Kinija griežtai smerkia bet kokias Taivano valstybingumo apraiškas.

Reaguodama į šį sprendimą, Kinija vienašališkai sumažino diplomatinį atstovavimą nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio.

Savo ruožtu Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, todėl nuo praėjusių metų gegužės šalyje neliko nė vieno Kinijos diplomato.

M. Sinkevičius anksčiau yra sakęs, jog tikisi iki metų pabaigos pasiekti proveržį derybose su Kinija. Siekį atkurti diplomatinį atstovavimą jo Vyriausybė yra įtraukusi į savo programą.

Autoriai: Ieva Martinkutė, Vilmantas Venckūnas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius