papildymai visame tekste

Vilnius, liepos 24 d. (BNS). Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui įgyti.

Taip pat šalies vadovas siūlo trejiems metams atidėti kartelės dešimtokams įvedimą iki 2029-ųjų.

G. Nausėdos teigimu, atidėjimo laikotarpis turi būti skirtas ankstyvos mokymosi sunkumų diagnostikos ir individualios mokinio pažangos stebėsenos sistemai sustiprinti, veiksmingai mokymosi pagalbai užtikrinti, Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) tinkamumui patikrinti bei profesinio, modulinio ir kitų tęstinio mokymosi formų prieinamumui išplėtoti.

Šalies vadovas akcentuoja, jog Seimo priimtu įstatymu panaikinama viena esminių 2022 metais nustatyto mokinių pasiekimų vertinimo modelio dalių, tačiau nepateikiama sistemiška jos alternatyva.

„Nenustatoma, koks galėtų būti individualus mokymosi spragų šalinimo planas, kaip būtų pasiekiama, kad mokinys būtų įpareigotas jo laikytis, kaip būtų stebima mokinio pažanga ir vertinamas pagalbos veiksmingumas. Vien teisinės pasekmės panaikinimas nepašalina mokymosi sunkumų priežasčių ir neužtikrina, kad mokinys aukštesnėje ugdymo pakopoje gaus jam reikalingą pagalbą“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Pasak šalies vadovo, valstybės išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turi patvirtinti, kad asmuo yra įgijęs bent minimalius pagrindinio ugdymo programoje nustatytus gebėjimus ir kompetencijas. Slenkstinis pasiekimų lygis reiškia ne aukštą ar atrankinį akademinį reikalavimą, o minimalų mokymosi rezultatą, kurio tikimasi iš pagrindinio ugdymo programą baigusio asmens.

G. Nausėdos teigimu, mokinio interesas negali būti suprantamas vien kaip teisė, neatsižvelgiant į jo pasirengimą, pereiti į aukštesnę ugdymo pakopą.

Anot jo, laiku nepašalintos mokymosi spragos, perkeltos į vidurinį ugdymą, tik gilėja, apsunkina mokinio pasirengimą valstybiniams brandos egzaminams, mažina jo pasitikėjimą savo gebėjimais ir gali didinti ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos riziką, todėl mokinio teisė tęsti mokymąsi turi būti derinama su pareiga sudaryti jam realias sąlygas pašalinti nustatytas spragas ir pasirinkti jo pasirengimą bei interesus atitinkantį tolesnio mokymosi kelią.

Prezidentas taip pat pabrėžia, jog visiškas slenkstinio pasiekimų lygio sąlygos panaikinimas prieš pat numatytą įsigaliojimą, dar nepradėjus reguliavimo taikyti ir nepateikus išsamios alternatyvaus modelio poveikio pagrindinio išsilavinimo kokybei, mokinių pažangai, mokymosi pagalbos sistemai ir tolesnio mokymosi keliams analizės, mažina švietimo politikos nuoseklumą ir visuomenės pasitikėjimą valstybės sprendimų tvarumu.

Pasak G. Nausėdos, abejones dėl turinčio įsigalėti reguliavimo panaikinimo pagrįstumo taip pat yra išreiškusios mokyklų vadovų, gimnazijų, progimnazijų ir pagrindinių mokyklų asociacijos, dalykų mokytojų asociacijos, aukštosios mokyklos, mokinių, studentų, verslo ir kitos visuomeninės organizacijos.

Dėl prezidento veto dar turės apsispręsti Seimas.

Kaip rašė BNS, 2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai PUPP turėtų įveikti bent ketvertu.

Šis reikalavimas įsigalios 2026 metų rugsėjo 1-ąją. Vis dėlto liepos viduryje Seimas atšaukė šį reikalavimą, siekdamas palikti dabartinę tvarką, kai mokinys pagrindinį išsilavinimą įgyja baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus.

Autoriai: Augustas Stankevičius, Ieva Martinkutė

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius