R. Masiulis: sinchronizavęsi nukirpsime paskutines mūsų sąsajas su Rusija - BNS INTERVIU

Vilnius, vasario 7 d. (BNS). Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad savaitgalį numatytas Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa, jau kurį laiką nevykstant komercinei elektros prekybai su Rusija ir Baltarusija, taip pat nebeveikiant daliai linijų su šiomis šalimis, bus labiau geopolitinis, o ne technologinis pokytis. 

„Mes ir dabar esame susijungę su Lenkija jungtimi („LitPol Link“ – BNS). Po sinchronizacijos ta pačia jungtimi būsime susijungę su Lenkija. (...) Kažkokio kardinalaus techninio pasikeitimo nebus. Jis didesne dalimi bus geopolitinis, energetine prasme – labai svarbus, nes tai yra paskutinė bambagyslė, siejanti (Baltijos šalis – BNS) su Rusija. Politine prasme tai didelis pasikeitimas, technologine – paskutinės dienos pasikeitimas ne toks didelis“, – interviu BNS sakė R. Masiulis.

„Tai yra paskutinių mūsų likusių sąsajų su Rusija nukirpimas“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius, vadovavęs ir Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai – laivas „Independence“ įtvirtino Lietuvos nepriklausomybę nuo rusiškų dujų.     

R. Masiulis teigė, kad šeštadienį vyksiantis Baltijos šalių elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymas turėtų užtrukti iki 30 valandų, todėl tinklai sinchroniškai su Europa turėtų pradėti veikti sekmadienio popietę. 

„Litgrid“ vadovas teigė, jog lanksčią elektros gamybą, kai nėra vėjo ir saulės, turinti užtikrinti bendra elektrinė, kurią Lietuva pasiūlė statyti Latvijai ir Estijai, atsižvelgiant į dabartinį technologijų išsivystymą veikiausiai būtų dujinė. 

Kitos interviu temos: 

* Ankstesni sinchronizavimo etapai.

* Diskusijos su latviais ir estais dėl sinchronizavimo scenarijaus. 

* Atsijungimas nuo Rusijos ir Kaliningrado srities elektros sistemos ateitis.  

* „LitPol Link“ reikšmė ir darbas po sinchronizacijos.

* Poveikis elektros rinkai ir kainoms.

* „Harmony Link“ jungtis. 

– Savaitgalį Baltijos šalys atsijungs nuo rusiškos elektros sistemos ir atliks izoliuoto darbo bandymą, galiausiai pradės sinchroniškai veikti su kontinentine Europa. Kaip jūs koncentruotai galėtumėte apibūdinti šiuos įvykius ir jų reikšmę tiems žmonėms, kas galbūt mažiau yra susipažinę su energetika ir kuriems kyla klausimas, kas išvis yra ta sinchronizacija? 

– Pirmiausia, reikia žmonėms suprasti, kad kažkokio kardinalaus techninio pasikeitimo sistemoje nebus. Mes ir dabar esame susijungę su Lenkija jungtimi („LitPol Link“ – BNS). Po sinchronizacijos ta pačia jungtimi būsime susijungę su Lenkija. Tik kelias Lietuvos teritorijoje bus kitas nuo keitiklio. Kadangi esame asinchroninėse zonose, tai dabar su Lenkija jungiamės per keitiklį, o po to persijungsime jungtuvus ir transformatorius, nes turėsime sinchroninę jungtį.

Bet išskyrus tuos 20 metrų jungties Lietuvoje, visa kita jungtis (jos dalis – BNS) kokia buvo, tokia ir liks. Kažkokio kardinalaus techninio pasikeitimo nebus. Jis didesne dalimi bus geopolitinis, energetine prasme – labai svarbus, nes tai yra paskutinė bambagyslė, siejanti (Baltijos šalis – BNS) su Rusija. Politine prasme tai didelis pasikeitimas, technologine – paskutinės dienos pasikeitimas ne toks didelis. 

Bet jeigu įvertinus pastarųjų dešimties metų darbus, susumavus viską, kas padaryta iki šiol, tai padaryta yra labai daug. Žmonės gali galvoti, kad būtent sekmadienį įvyks kažkas labai kardinalaus. Kažko kardinalaus techniškai neįvyks, kad čia reikėtų baimintis, kad bus daromas kažkoks kardinalus, viską nulemiantis bandymas – ne, mes visus darbus esame padarę. Net tas pačias linijas su Baltarusija esame praktiškai visas nukirpę – iš vienuolikos yra likusi viena. Pagrindiniai sinchronizacijos darbai jau padaryti.

– O ką pasakytumėte tiems gyventojams, kurie svarsto, kad galbūt prieš savaitgalį reikėtų įsigyti elektros generatorių, lempučių, baterijų, vandens, žvakių, iš anksto pasikrauti telefonus ar kompiuterius? 

– Nereikia pergyventi. Energetinė sistema nepasikeis. Energetinės sistemos taip per naktį nesikeičia. Ar mes sinchronizuosimės, ar nesinchronizuosimės, rizikos elektros sistemai yra visada tos pačios. Tai kažko kardinalaus neįvyks, kad elektros pritrūktų, tai žmonės gali nepergyventi. 

– Bus užtikrintas sklandus ir nepertraukiamas elektros tiekimas?

– Be jokios abejonės.

– Kalbėjote apie technologinę ir politinę sinchronizacijos reikšmę. O kokia istorinė šio proceso reikšmė? Kai kurie ją vadina energetine Kovo 11-ąja. Ar sutiktumėte su tokiu palyginimu?

– Kažkas panašaus... Tai yra paskutinių mūsų likusių sąsajų su Rusija nukirpimas. Tą mes jau seniai pradėjome. „Mažeikių nafta“ (dabar „Orlen Lietuva – BNS) nustojo per vamzdyną pirkti naftą, tada mes atsisakėme rusiškų dujų, pradėjome jas pirkti per terminalą. Dabar čia paskutinis žingsnis elektroje, kai atsijungiame nuo Rusijos sistemos, nors elektros (iš Rusijos – BNS) jau seniai nepirkome. Toks, sakyčiau, bambagyslės nukirpimas, bet tos bambagyslės mes jau nelabai naudojome – vaikas buvo didelis. 

– Tačiau iš Rusijos cirkuliavo techniniai srautai ir dažnis buvo centralizuotai reguliuojamas Maskvoje.

– Techniniai srautai buvo, bet tik tiek. Natūralu, kad jeigu yra laidas, juo kažkas teka. 

– Jūs dalyvavote ir ankstesniuose sinchronizacijos etapuose – 2014–2016 metais buvote energetikos ministru, nuo 2021 metų vadovaujate „Litgrid“. Kuris sinchronizacijos etapas šiandien jums atrodo pats sudėtingiausias ir galbūt kėlęs daugiausia įtampų?

– Galbūt kovidas ir karas (Ukrainoje – BNS), nes reikėjo labai performuoti mūsų statybos darbus, labai daug pirkome iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos betono, gelžbetonio – aišku, ne technologijų, bet medžiagų. Bet jos yra būtinos įvykdyti projektus ir staiga per naktį reikėjo viską perorientuoti į kitą pusę. Taip pat kovidas: užsakinėjome labai daug įrangos iš daugelio šalių, negalėjome keliauti, dalyvauti testuose, todėl teko spręsti tuos klausimus. Buvo logistiniai sutrikimai karo ir kovido metu. 

– O kaip apibūdintumėte 2023 metų etapą, kuomet su latviais ir estais buvo daug diskutuojama dėl ankstesnės sinchronizavimo datos? Kaip šiandien jums atrodo tas momentas – sudėtingas, įtemptas?

– Tai buvo svarbus momentas. Tikrai gerai, kad Lietuva tvirtai laikėsi pozicijos, kad reikia ankstinti sinchronizaciją, nes kitaip mes būtume laukę šių metų galo. Tikrai tas davė stimulą ir greičiau įgyvendinti projektus, ir pasistengti. Aišku, tai mums nervų ir žilų plaukų kainavo daug, bet susitvarkėme. 

– Latviai ir estai, ypač jų sistemų operatoriai, anksčiau dvejojo dėl Lietuvos iniciatyvos ankstinti sinchronizavimą, jį perkelti į 2024 metus. Ar dabar artėjant sutartai sinchronizavimo datai, turint galvoje visas tas geopolitines įtampas, jungčių pažeidimus, iš kaimynų nebuvo kilę dvejonių, pavyzdžiui, keisti savaitgalį numatytų įvykių scenarijų ar apskritai galbūt atidėti susijungimą su Europa?

– Diskusijų buvo, karštų diskusijų buvo, bet vis tiek viską suderėjome, sudėliojome ir viskas vyks taip, kaip planuota.

– Gal galėtumėte detaliau atskleisti, dėl ko buvo kilę diskusijų?

– Buvo mintis, kad galbūt reikėtų galvoti apie trumpesnį buvimą izoliuotame darbe, gal sumažinti streso testų skaičių. Galiausiai gavosi taip, kad iš aštuonių testų septyni bus daromi Lietuvoje. Mes esame kaip tam tikras sinchronizacijos garvežys ir turime tą pabaigti.

– Ar tai reiškia, kad Latvija ir Estija yra blogiau pasirengusios sinchronizacijai nei Lietuva?

– Nežinau, ne. Šiaip Latvijoje ir Estijoje pačių projektų yra mažiau, tai jie, sakyčiau, yra saugūs. Kita dalykas – visą įrangą, resursus mes galime dalintis, tai jeigu kažko trūksta Latvijoje ir Estijoje, galime duoti mes ir atvirkščiai. 

– O kas čia dvejojo ir nerimavo dėl to sinchronizacijos proceso – latviai ar estai?

– Visi po truputį, ne vienas veikiantis asmuo. Nepriklausomai nuo tautybės, vieni ar kiti įmesdavo tų minčių, bet tai natūralu. Tai yra rimtas pasikeitimas, žmonės diskutuoja... Kadangi jūs klausiate, ar buvo diskusijų, tai sakau, kad buvo įvairių, bet vis tiek liko senasis planas, koks buvo. 

– Ar buvo abejonių dėl paties strateginio tikslo – sinchronizacijos – atidėjimo?

– Nebuvo, ne, ne, ką jūs... Ne, ne. 

– Kada formaliai baigia galioti BRELL (bendros Baltijos šalių elektros sistemos su Rusija ir Baltarusija – BNS) sutartis? 

– Vasario 7 dieną (penktadienį – BNS) 23 val. 59 min. 

– Tuo tarpu Baltijos šalys nuo rusiškos elektros sistemos planuoja atsijungti tik šeštadienį ryte. Ar čia nėra grėsmės, kad tą langą Rusija bandys kažkaip išnaudoti, galbūt Baltijos šalis atjungti nuo sistemos anksčiau?

– Atjungs anksčiau, tai atsijungsime anksčiau. Viskas yra paruošta, tai jokios rizikos čia nėra. 

– O ar turite kitų galimų Rusijos provokacijų ar nenumatytų veiksmų scenarijų?

– Ne. Nemanau... Kol esame susiję viena sistema, tai provokacijų nelabai ir gali būti, nes (Rusija – BNS) pakenks sau ir šiaip jų nesimato. Pakankamai sklandžiai vyksta procesas. 

– Ar su Rusijos operatoriais ar dispečeriais Maskvoje vyksta kokia nors komunikacija artėjant sinchronizacijai?

– Vyko, mes su jais esame pasirašę dokumentus, kokia seka ir kokią valandą kas vyks. Taip kad šioje vietoje yra viskas tvarkinga. 

– Šeštadienį ryte Baltijos šalys pradeda veikti izoliuotu režimu. Anksčiau kalbėta, kad jis vyks maždaug 24–33 valandas. Ar jau šiandien aišku, kokia bus izoliuoto darbo bandymo trukmė. 

– Niekada nežinosime tiksliai iki valandos (valandos tikslumu – BNS), bet bendroje sumoje – iki 30 valandų.

– Kitaip tariant, maždaug iki sekmadienio popietės?

– Taip, iki sekmadienio popietės. Bet, matote, energetikoje negali taip tiksliai pasakyti. Čia ne fabrikas, kur sustabdei konvejerį ir viskas sustojo. Reikia susiderinti, reikia suderinti dažnį, tai kelių valandų paklaida gali būti visada. 

– 2023 metų pavasarį, kai Lietuva atliko atskirą izoliuoto darbo bandymą, veikė beveik visos šalies elektrinės – ir didžiųjų gamyklų, ir kogeneracinės, ir termofikacinės. Kokie elektros gamybos pajėgumai dabar yra parengti savaitgaliui?

– Parengti yra visi, bet nebūtinai visi bus įjungti. Matysime, koks bus elektros poreikis, tiek ir sujungsime. Galime sujungti visus, bet panašu, kad tokio poreikio nebus. (...) Nepasakysiu, kurie (bus įjungti – BNS), manau, kad pagrindinis Elektrėnų blokas – taip, o kas kiti – matysime. Priklausys, ar bus daug vėjo ir taip toliau...

– Nekart kalbėta apie galimą sinchronizacijos poveikį elektros kainoms. Paprašysiu pabandyti įvertinti, kokį poveikį sinchronizacija gali turėti visai Baltijos šalių, visai Vakarų Europos elektros rinkai? Kai žiūrime savaitės elektros kainas Baltijos šalims, nors jos ir nebuvo sinchronizuotos, vis tiek poveikį darė ir procesai Vokietijoje, ir Vidurio Rytų Europoje. Kaip sinchronizacija keis šitą paveikslą?

– Nieko nepakeis, viskas liks kaip buvo. Kaip ir minėjau, mes ir dabar turime jungtį su Lenkija, turėsime ją ir vėliau. Visos kitos linijos irgi lieka. Tai prekybos prasme niekas nepasikeis, išskyrus viena, kad mažesne apimtimi bus prekiaujama per jungtį su Lenkija. Bet ji ir taip nebuvo aktyviai naudojama.

– Ar prekyba per „LitPol Link“ jungtį toliau vyks, ar ji bus naudojama tik techniniams sinchronizacijos procesams?

– Pradžioje planavome, kad ji bus naudojama tik sinchronizacijai, ja visai nevyks prekyba. Dabar planuotume, kad nuo kovo mėnesio apie 150 megavatų atiduosime prekybai.

– Elektros dažnis Baltijos šalyse dabar yra centralizuotai reguliuojamas Maskvoje. Kaip jo bei visos Baltijos šalių elektros sistemos valdymas keisis po sinchronizacijos?

– Baltijos šalių dispečeriai derinsis kartu ir tą dažnį valdys. Yra standartinės procedūros, kaip tai yra daroma. Juk buvo izoliuoto darbo bandymas (2023 metais – BNS), mes tą testą darėme, patys valdėme, idealiai išlaikėme dažnį. Nemanau, kad čia bus problemų. 

– Ar Lietuvos, Latvijos ir Estijos operatorių indėlis į dažnio valdymą bus vienodas, ar kažkuris iš jų Baltijos šalių sistemoje atliks vedančią funkciją?

– Kiekvienas turės valdyti savo dalį. 

– Kaip ir kalbėjome, Baltijos šalių sinchronizacija vyks per kol kas vienintelę jungtį su Lenkija – „LitPol Link“. Pastaraisiais metais pasitaikydavo nedidelių jos remontų, dėl kurių keletą dienų ar savaitę jungtis neveikdavo. Jeigu tokie gedimai, dėl kurių jungtis negalėtų veikti, įvyktų po sinchronizacijos, ar tai reiškia, kad Baltijos šalys tą laiką veiktų izoliuotu režimu.

– Taip. Bet tie gedimai buvo žymiai retesni. Esame paskaičiavę, kad ta jungtis gesdavo maždaug kartą per trejus metus. Tai neplanuojame dažnų jos gedimų. 

– Bet ar yra parengti kokie nors scenarijai, kas būtų daroma gedimo atveju?

– Be abejo. Tiesiog atsijungtume nuo kontinentinės Europos, susitvarkytume ir pasijungtume atgal.

– Ar tokie gedimai galėtų papildomai kainuoti vartotojams, kol neveiktų „LitPol Link“ jungtis?

– Šiandien sunku pasakyti. Priklausys nuo to, kokios tuo metu bus dujų kainos, ar pūs vėjas, ar nepūs. Jeigu vėjas pūs, tada gal ir nieko nekainuos... Labai sunku pasakyti vieną skaičių, kiek gali kainuoti. Labai daug sąlygų turi būti įvykdyta arba neįvykdyta.

– O kaip dėl bendro sinchronizacijos poveikio elektros kainoms?

– Irgi tas pats. Tie visi bandymai yra suskaičiuoti, įtraukti į elektros kainą (perdavimo tarifą – BNS), daugiau elektros kaina nekis. Kas bus po sinchronizacijos, tada ir pamatysime. Matysime, kaip vystysis atsinaujinančių išteklių kiekiai, kaip dėliosis balansavimo rinka ir visi kiti dalykai. Tam tikras susipurtymas porą mėnesių tęsis, o po to jau suskaičiuosime. 

Mūsų pradiniu skaičiavimu, (elektros kainą – BNS) pagrinde lems atsinaujinančių išteklių gamyba. Jeigu ji bus pakankama, tai elektros kaina turės spaudimą žemyn, o ne aukštyn. Elektros kainos yra nustatomos metams į priekį. Šiems metams kainos jau nustatytos, tai jos nekis.

– Kas po Baltijos šalių sinchronizacijos bus su Kaliningrado sritimi? Būtent šio regiono apsirūpinimo elektra klausimas buvo vienas iš diskusijų, ypač su Europos Sąjunga, objektų, sprendžiant ir tariantis dėl sinchronizacijos datos.

– Kaliningradas yra pilnai pasiruošęs, atlikęs penkis izoliuoto darbo bandymus. Mūsų matymu, nieko jiems neatsitiks, viskas ten bus gerai, jie tam yra pasiruošę, patys tą ir deklaruoja. Ir mes techniškai matome, kad jie yra pasiruošę. Nei jiems, nei mums neturėtų būti neigiamo poveikio. 

– Po sinchronizacijos Kaliningrado sritis veiks izoliuotu režimu?

– Visiškai teisingai – izoliuotu.

– Kiek dar liko nebaigtų sinchronizacijos projektų, kuriuos reikės užbaigti jau pradėjus veikti sinchroniškai su kontinentine Europa?

– Iš tokių didesnių paminėčiau paskutinį sinchroninį kompensatorių Nemenčinėje, prie Vilniaus. Jis turėtų būti baigtas balandį–gegužę. Ir „Harmony Link“ – ši nauja jungtis į Lenkija turėtų būti nutiesta 2030-aisiais. 

– Pernai „Litgrid“ ir Lenkijos operatorė PSE patvirtino „Harmony Link“ alternatyvą sausuma, jos investicinius projektus. Ar dabar jau aišku, kaip atrodys ši jungtis? Anksčiau kalbėta, kad Lietuvoje tai bus oro linija, Lenkijoje – požeminis kabelis, išnaudojant geležinkelio linijos „Rail Baltica“ ir automagistralės „Via Baltica“ infrastruktūrą, buvo keletas variantų. 

– Projektas baiginėjamas. Lenkijoje tai bus pagrinde (požeminis – BNS) kabelis, o pas mus – dalis kabelis, dalis oro linija. Bet visos detalės bus sudėliotos vėliau. 

– Lietuvoje didesnė dalis bus oro linija?

– Dar nenorėčiau pasakyti. Reikia pabaigti projektą, tada jau galėsime detaliai pasakyti. 

– O kaip dėl „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ panaudojimo statant jungtį?

– Iš pradžių projektas buvo planuotas šalia „Rail Baltica“, dabar bus pakeistas ir eis šalia „Via Baltica“. (...) „Via Baltica“ greičiau statosi, ji jau praktiškai baigta, tai tiesiog lengviau ten tiesti. Manome, kad bus lengviau suderinti kabelio infrastruktūrą su kelių infrastruktūra negu su geležinkeliu. Geležinkeliu yra siunčiami įvairūs signalai, todėl kad ten nebūtų kažkokių technologinių trikdžių, tiesiog lengviau daryti šalia „Via Baltica“.

– Nors tai ir ne sinchronizacijos projektas, bet neseniai atsirado planų dėl dar vieno bendro Baltijos šalių energetikos projekto. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas neseniai iškėlė bendros elektrinės idėją. Ar „Litgrid“ dalyvauja analizuojant šio projekto galimybes?

– Taip, dalyvaujame. Mes, kaip sistemos operatorius, irgi diskutuojame, kaip dar galima būtų sustiprinti mūsų sistemą. Aišku, mes dar stipriau jaustumėmės, jei būtų dar viena elektrinė, bet ministro mintis yra ta, kad šią naštą reikėtų pasidalinti visoms trims šalims, nebūtinai Lietuva ją turėtų nešti, tai ir pigiau, ir paprasčiau, o dėl saugumo – nėra svarbu, kurioje šalyje elektrinė, visos gauna vienodą saugumą.

– Kiek žinau, operatoriai dabar kaip tik ir turi vertinti šio projekto galimybes. Kada paaiškėtų šio projekto gairės ir galimybės jį toliau vystyti, galbūt konkrečios datos ar net technologijos?

– Yra tikrai nemažai laiko, reikėtų dar ir tarpvalstybinių susitarimų. Konkrečios datos nėra, bet per šiuos metus, manau, kažkokias gaires turėtume turėti.

– Ar šiandien jau turite idėjų, kokia tai galėtų būti technologija, koks elektrinės galingumas?

– Ne. Iki sekmadienio, iki pirmadienio gyvensime su sinchronizacija, o tada tęsime gyvenimą toliau, nes darbų laukia daug.

– Ministras yra politikas, jis iškėlė idėją, bet techninius parametrus nagrinėja tinklų operatoriai. Kaip jums atrodo tokia elektrinės idėja? Ar ji yra reali, svarstytina?

– Aišku, reali. Supraskime, kad ruošiantis visiems blogiausiems scenarijams niekada nepamaišys dujinė elektrinė, ypač jei ji nekainuotų daug. Dujų mes visuomet turėsime ir ji (elektrinė – BNS) būtų rezervinė, nekonkuruotų su atsinaujinančiais (pajėgumais – BNS), o tik juos papildytų, kai nėra saulės ir vėjo. Bet ji duotų sistemai didelį patikimumą. Tokių stabilios generacijos (technologijų – BNS) yra arba atomas, arba dujos. Atomo naujų technologijų nematome, be 2040 metų jų nebus, o dujinės technologijos jau yra, tai realistiškiausia. Jei diskutuotume šia tema, kaip dar labiau stiprinti mūsų sistemą, tai yra perspektyvi kalba. 

– Ir realiausia technologija visgi būtų dujinė elektrinė?

– Kaip minėjau, yra arba dujos, arba atomas, arba anglis. Tai anglis atpuola, atomo dar nėra, nors įdomi tema, bet nėra ir greitai nepadarysi, o dujos jau yra. Einant dedukcijos metodu lieka dujos.

– Kalbant apie sistemos saugumą, užpernai „Litgrid“ ir „Amber Grid“ buvo paskelbusios antidroninių sistemų pirkimą, kurios turėjo būti įrengtos 19-oje objektų, vėliau pirkimas buvo nutrauktas. Ar vis dar planuojama įsigyti šias sistemas?

– Taip, planuojame. Konkursas vyksta. Jeigu pavyks, šiais metais viską jau turėsime. 

– Sistemos bus įrengtos 19-oje objektų ar šis skaičius keičiasi?

– Atrodo, (sistemų įrengimas – BNS) yra suskirstytas etapais. Pirmame etape mažesnis skaičius – pagrindiniai mūsų objektai, vėliau jis plėsis. Galutinis sąrašas turbūt, taip (19-a – BNS), bet yra išdėstyta etapais. Šiemet sistemos turėtų būti įsigytos, o kada jau fiziškai funkcionuos – gal ir šiemet, gal ir ne, pamatysime. 

– Šią savaitę buvo paskelbta, kad artėjant sinchronizacijai Lenkijos elektros perdavimo operatorė PSE savo sraigtasparniais su specialia įranga iš oro apžiūrėjo „LitPol Link“. Ar „Litgrid“ nenorėtų ar neketina įsigyti tokių sraigtasparnių?

– Aišku, kad norėtume, bet tai yra prabangos dalykas. Norėtume, bet visa tai kainuoja. Mes esame maža šalis, jie didelė ir gali sau tai leisti. Jie turi net tris sraigtasparnius. Mes stengiamės kitomis priemonėmis tą kompensuoti. 

– Kaip jūs tikrinate oro linijų būklę Lietuvoje?

– Mes turime savo sistemas, turime dronus, dronų operatorius, taip atliekame darbus. 

– Ačiū už pokalbį. 

Autorius Giedrius Gaidamavičius

Redaktorė Roma Pakėnienė

[email protected], Verslo naujienų skyrius