Vilnius, gruodžio 16 d. (BNS). 2026 metų sausio 1-ąją baigiantis 10 metų trukmės Rusijos gamtinių dujų tranzito per Lietuvą į Kaliningradą sutarčiai ir šalims baigiant derybas dėl naujos sutarties, Lietuvos metinės pajamos iš šio tranzito siektų preliminariai apie 29 mln. eurų – gerokai daugiau nei šiuo metu, sako rinkos reguliuotojo vadovas Renatas Pocius.

Dabar valstybės valdomos bendrovės „Amber Grid“ metinės pajamos iš šio tranzito pagal sutartį su „Gazprom“ siekia apie 13 mln. eurų. Energetikos ministras yra sakęs, jog Lietuva iš jo kasmet gauna iki 20 mln. eurų pajamų. 

BNS kalbintas ekspertas pabrėžia, kad Vilnius turi visus svertus iš rusiškų dujų tranzito uždirbti daugiau.

Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko, tranzitas brangs dėl Lietuvos investicijų į dujų perdavimo infrastruktūrą, bet to, kainą privaloma apskaičiuoti pagal Europos Sąjungos metodiką.

„Per tą laiką, kuomet tranzito sutartis buvo pasirašyta (2015 metais – BNS), buvo atlikta nemažai investicijų ir tie kaštai arba tos kainos, kurios buvo nustatytos prieš 10 metų, neatitinka šiandien patiriamų kaštų. Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių peržiūrėti pačią tarifikavimo sistemą ir tarifus. Antras aspektas – patys tarifai šiandien nustatomi vadovaujantis europiniais teisės aktais, europinio tinklo kodekso reikalavimais“, – BNS sakė R. Pocius.

„Pagal šiuo metu mūsų nustatytą viešai prieinamą informaciją pajamų lygis („Amber Grid“ metinės pajamos iš tranzito – BNS) sudarytų apie 29 mln. eurų. Čia yra prognozuojami, preliminarūs (skaičiavimai – BNS)“, – pridūrė jis.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad dėl dujų tranzito sąlygų vyko techniniai pokalbiai su Europos Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra (ACER).

„Pajamos už tranzitą turi atitikti kaštus, kad mūsų vartotojai neturėtų už tai mokėti“, – LRT televizijai sekmadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

Anot R. Pociaus, prieš dešimtmetį pasirašant sutartį su „Gazprom“ Lietuva dujų transportavimo kainą skaičiavo individualiai, o dabar privalo tą daryti pagal vieningą ES metodiką.

„Ar tranzitas, ar Europos Sąjungos (dujų – BNS) transportavimas naudojantis perdavimo infrastruktūra, – principai taikomi vienodi. Todėl atitinkamai tas (pagal ES metodiką – BNS) nustatytas kaštų lygis didesnis, palyginti su šiuo metu galiojančia sutartimi“, – teigė VERT vadovas.  

Buvęs energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys LRT televizijai sakė, kad pirminė „Amber Grid“ rusams pateikta būsimos naujos sutarties tranzito kaina buvo „kartais didesnė“ nei galiojusi pastarąjį dešimtmetį.

Dėl naujos sutarties ir jos sąlygų derasi dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ ir Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“. Neoficialiomis BNS žiniomis, dabar deramasi dėl penkerių metų sutarties.

R. Pocius BNS neatsakė, kokios trukmės galėtų būti nauja sutartis, tačiau teigė, jog pagal Gamtinių dujų įstatymą paslaugų kainų viršutines ribas VERT nustato penkeriems metams.

BNS žiniomis, sutartinė metinė „Amber Grid“ pajamų suma siekia apie 12–13 mln. eurų, tačiau priklausomai nuo dujų kaloringumo bei jų rinkos kainų šios pajamos svyruoja ir kai kuriais metais siekė net apie 20 mln. eurų.

Lietuvos derybinė pozicija – geresnė nei prieš dešimtmetį

BNS kalbintų politikų ir ekspertų teigimu, Lietuva dabar turi visas sąlygas užsitikrinti daugiau pajamų iš tranzito nei 2014-aisiais, pirmiausia dėl to, kad šalis yra visiškai nepriklausoma nuo rusiškos energijos, o tai reiškia, kad sutartis reikalinga tik Rusijai.

„Lietuva turi visus svertus savo rankose, nes (...) nieko už tai atgal jai nereikia. Poreikis tik Rusijai, o Lietuva turi galimybę finansiškai uždirbti iš tos sutarties tam, kad tuo pačiu sumažintų tarifą Lietuvos vartotojams“, – BNS neigė energetikos ekspertas, buvęs tuometinės „Lietuvos energijos" (dabar „Ignitis grupė“) generalinis direktorius Darius Misiūnas.

Jis sutiko, kad iki šiol už tranzitą Rusija mokėjo per mažai, o dabar yra visos sąlygos iš jos reikalauti daugiau.

„Sąlygos yra turėti tą sumą daug didesnę, o tos daug didesnės sumos mokėjimas Rusijai tikrai nebus per didelė našta, nes jie gauna didelę naudą iš to, daugeliu prasmių tranzitas yra jiems kritiškai svarbus“, – pridūrė jis.

Anot buvusio ministro D. Kreivio, Kaliningradas galėtų apsirūpinti dujomis per savo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą, tačiau tai yra gerokai brangiau nei gauti jas sausuma per Lietuvą.

„Dujas reikia suskystinti, transportuoti ir išskystinti. Nepasakysiu konkrečiai, kiek tai kainuoja, bet kainuoja daug“, – BNS teigė D. Kreivys.

Pasak jo, Rusijai svarbu turėti kuo daugiau „apsirūpinimo dujomis kanalų“, o tranzitas per Lietuvą yra labai patogus būdas tiekti energiją į šalies eksklavą.

D. Misiūnas taip pabrėžė, kad apsirūpinti dujomis dujotiekiu Kaliningradui yra gerokai paprasčiau nei SGD laivais.

„Tai yra toks patikimumo ir pasirinkimo aspektas, turint abudu galima daug daugiau dujų tiekti“, – BNS teigė ekspertas.

Naujos sutarties klausimus svarstė VGT

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius vasarį teigė, kad Valstybės gynimo tarybos posėdyje buvo peržvelgta, kokios būtų galimos naujos dujų tranzito sutarties sąlygos, „kaip mes visą tą dalyką suderiname, kad vyktų civilizuotu būdu“.

Ž. Vaičiūnas tuomet teigė, jog tai nėra tik dvišalis klausimas – dėl jo bus sprendžiama europiniu lygiu. Anot jo, tai svarbus ES dėmuo ir tame procese turės dalyvauti Briuselio institucijos.

G. Nausėda anksčiau šiemet teigė, jog nėra priežasčių kurti dirbtines krizes atsisakant pratęsti sutartį ir taip „tampyti Rusiją už ūsų“. Ankstesnis premjeras Gintautas Paluckas metų pradžioje minėjo, kad Lietuva vienašališkai nesiruošia eskaluoti santykių su Rusija. 

Kaip prieš dešimtmetį rašė BNS, pagal 2015 metų gruodžio 24-ąją pasirašytą 10 metų trukmės sutartį „Amber Grid“ metinės pajamos už rusiškų dujų tranzitą turėjo siekti apie 10–11 mln. eurų, o jo pajėgumai – 10,5 mln. kubų per parą įleidimo taške iš Baltarusijos ir tokie pat – išleidimo taške į Kaliningrado sritį.

Be to, sutartis numatė sąlygą „transportuok arba mokėk“, pagal kurią kasmet transportuojama arba apmokama už 2,5 mlrd. kubų dujų.

Pernai tranzito į Kaliningradą per Lietuvą apimtys didėjo 9 proc. iki 26,1 teravatvalandės (TWh), arba 2,5 mlrd. kubų. 

Iki 2016 metų pradžios galiojusi sutartis su „Gazprom“ buvo 15 metų trukmės – ji pasirašyta 1999 metų pabaigoje. 

Rusiškų dujų importą, išskyrus tranzitą į Kaliningradą, Lietuva visiškai nutraukė 2022-ųjų balandį.

Autoriai: Lukas Juozapaitis, Roma Pakėnienė

[email protected], Verslo naujienų skyrius