naujas pavadinimas ir 14-22 pastraipos

Vilnius, balandžio 20 d. (BNS). Vilniaus apygardos teisme, kur nagrinėjama riaušių prie Seimo byla, pirmadienį kaltinamieji pradėjo sakyti savo paskutinį žodį.

Vienų kaltinamųjų paskutiniai žodžiai buvo labai trumpi – prašė atmesti prokuroro skundus, atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Kiti kalbėjo daug ilgiau, pavyzdžiui, Karolis Cieminis papasakojo apie sovietmečio laikų televizijos laidą „Labanakt, vaikučiai“ ir joje rodytus animacinius filmukus. K. Cieminis filmuką „Ežiukas rūke“ apibūdino kaip filmą „apie debilus, debilų kurtą debilams“ ir sulygino jį su pirmosios instancijos teismu.

Almantas Bimba prašė leisti pasakyti savo kalbą kitame posėdyje, nes dabar jis nepasiruošęs. Kolegijos pirmininkas Audrius Cininas atsakė, kad kito posėdžio nebus, ir davė pusvalandį pasirengti.

Kalbą pertraukė katė

„Niekaip neatsidaro paskutinis žodis – sukasi ratukas ir neatsidaro“, – Astrai Genovaitei Astrauskaitei nepavyko kompiuteryje atsidaryti parengtos kalbos.

Teisėjų kolegija leido jai susitvarkyti su kompiuteriu ir paskutinį žodį tarti vėliau.

„Ši baudžiamoji byla yra gėdingiausia per visą Lietuvos istoriją“, – sakė A. G. Astrauskaitė.

A. G. Astrauskaitė prašė teismo ją išteisinti.

Posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavusios moters kalbą pertraukė katė, kuri draskė balkono duris norėdama išeiti. A. G. Astrauskaitė paprašė teismo leidimo atsitraukti nuo kompiuterio ir išleisti katę.

„Gerai, gerai, išleiskite katytę“, – leido kolegijos pirmininkas A. Cininas.

A. G. Astrauskaitė pasakojo, kad jos organizuotą taikų protestą sugadino Liaudies partija, tuo pat metu prie Seimo surengusi piketą. Pasak jos, riaušės prasidėjo būtent toje vietoje, kur piketavo šios partijos atstovai ir, pasak A. G. Astrauskaitės, „šios partijos apkvailinti žmonės“.

Pirmosios instancijos teismo lygtine laisvės atėmimo bausme nuteistas A. Bimba prašė teismo arba jį išteisinti, arba nieko nekeisti ir palikti, kaip yra. Daug kartų teistas jaunas vyras teigė, kad pasikeitė jo asmenybė ir jis nebedarys nusikaltimų.

Vieną kaltinamąjį – Vadimą Jalago – į teismą iš kalėjimo atvežė konvojus. Vyras sakė, kad nepripažįsta nusikaltimų, kuriais jis kaltinamas.

„Mano nuomone, jokių riaušių nebuvo prie Seimo, aš tokiame renginyje nedalyvavau“, – pareiškė Karolis Jonikas.

Antanas Kandrotas savo paskutinį žodį pradėjo nuo kaltinimų žiniasklaidai. Jo teigimu, žiniasklaida pirmoji jį ir kitus kaltinamuosius nuteisė šioje byloje. Bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teisme A. Kandrotas pavadino pasityčiojimu iš visos teismų sistemos.

A. Kandrotas apgailestavo dėl labai ilgai užtrukusio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kai vykdavo po du posėdžius per savaitę, todėl dirbantys kaltinamieji prarado dalį pajamų.

„Man buvo gerai, kai kalėjime sėdėjau – buvo prablaškymas“, – sakė A. Kandrotas.

Prezidentui suleido distiliuoto vandens

Atėjus Andrejaus Lobovo eilei tarti paskutinį žodį, jis pranešė, kad kalbės ilgai.

„Šiandien tikrai nebaigsime“, – pareiškė kaltinamasis, rodydamas storą pluoštą popierių.

Jis vėl pasakojo apie masines mirtis nuo skiepų.

„Tūkstančiai žmonių buvo nužudyti ir nė vienos bylos!“ – piktinosi A. Lobovas.

Jis tvirtino, kad vykdytas „totalus genocidas“, „žmonės buvo naikinami vakcinacijos pagalba“.

A. Lobovo žiniomis, Lietuvoje kas dešimt minučių nuo skiepų mirdavo po žmogų. Pasiskiepiję žmonės esą miršta iki šiol, o prezidentas Gitanas Nausėda, raginęs žmones skiepytis, sakydamas, kad jam viskas gerai po skiepų, buvęs apgautas, nes jam suleido ne skiepus, o distiliuoto vandens.

Dauguma skundų – nuteistųjų

BNS rašė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai šioje byloje iš 87 kaltinamųjų 84 nuteisė už riaušes, daugumai jų skirtos lygtinės laisvės atėmimo bausmės. Du buvo išteisinti. Vienos moters veiksmai perkvalifikuoti iš dalyvavimo riaušėse į pasipriešinimą policijai, jai skirtas laisvės apribojimas.

Apygardos teismas iš viso gavo 67 apeliacinius skundus. Didžiąją dalį jų parašė nuteistieji, prokuratūra apskundė vieną išteisinimą, taip pat nori sugriežtinti bausmes keletui nuteistųjų.

A. Kandrotui, pravarde Celofanas, teismas skyrė subendrintą ketverių metų kalėjimo bausmę, o įvairių protestų dalyviui A. Lobovui – dvejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.

Abu juos teismas pripažino recidyvistais.

Tuo metu mokytojai A. G. Astrauskaitei, organizavusiai riaušėmis pasibaigusią protesto akciją, skirta subendrinta lygtinė dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kovotojas Arnoldas Misiūnas nubaustas metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme lygtinai.

Daugumai nuteistųjų taip pat paskirtos kelis tūkstančius eurų siekiančios baudos, jas jie turės sumokėti į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iš viso bendra įmokų suma sudaro apie 142 tūkst. eurų, taip pat šioje byloje priteista žala pagal civilinių ieškovų ieškinius sudaro daugiau nei 112 tūkst. eurų.

Kaip rašė BNS, riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš jų 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Autorius Ainis Gurevičius

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius