naujos 2, 4-8 pastraipos, dar papildysime

Vilnius, birželio 26 d. (BNS). Seimas ketvirtadienį patvirtino Vyriausybės pasiūlytą antros pakopos pensijų kaupimo reformą, kuri gerokai liberalizuoja sistemą – atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, toliau kaupiantiesiems paliekamas 1,5 proc. valstybės įnašas. 

Tai jau ketvirta esminė pensijų kaupimo sistemos reforma nuo 2004-ųjų, kai pradėjo veikti antros pakopos fondai. Ji buvo pertvarkyta 2013, 2016 ir 2018 metais.    

Už Pensijų kaupimo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 88 Seimo nariai, 16 buvo prieš, susilaikė 5.

Už balsavo beveik visi demokratai, socialdemokratai, „aušriečiai“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantys trys iš keturių parlamentarų. 

Vienintelis iš valdančiųjų prieš reformą balsavo demokratas Algirdas Butkevičius. 

Dauguma liberalų balsavime nedalyvavo, kiti buvo prieš arba susilaikė, po pusę konservatorių balsavo prieš arba iš viso nebalsavo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigė, kad pokyčiai pensijų sistemai suteiks daugiau lankstumo ir patikimumo, skatins žmones labiau pasitikėti sistema ir joje kaupti lėšas senatvei.  

Konservatorė Gintarė Skaistė pokyčius vadino „garo nuleidimo mechanizmu“, o ne jokia reforma, o „aušrietis“ Remigijus Žemaitaitis siūlė gyventojams nuo kitų metų trauktis iš antros pakopos fondų. 

Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė teigė, kad reforma leis žmonėms lanksčiau planuoti savo senatvę, o konservatorė Paulė Kuzmickienė tikino, kad dėl to nedidės pensijos.   

Valdančioji koalicija anksčiau buvo sutarusi, kad Vyriausybės pateikta reforma neturi būti koreguojama. Ji iš esmės yra tokia, kokią siūlė Ministrų kabinetas. 

Seimas nustatė dvejų metų (24 mėnesių) pasitraukimo iš pensijų kaupimo antrojoje pakopoje „langą“ – nuo 2026 metų sausio iki 2027 metų pabaigos.  

Jeigu žmogus 25 proc. sukauptos pensijos norės pasiimti iki pensijos, jam reikės mokėti 3 proc. mokestį, o išėjus į pensiją išsiimta suma nebus apmokestinama. 

Nuo 5,4 tūkst. iki 10,8 tūkst. eurų fonduose sukaupę gyventojai visas lėšas galės pasiimti iš karto, tačiau tai jie galės padaryti tik per „langą“. Šios lėšos taip pat nebus apmokestintos. 

Nutraukusiems pensijų kaupimą gyventojams įmokos bus grąžinamos atskaičiavus 3 proc. išgryninimo mokestį. Tačiau investicinė fondų grąža nebus apmokestinama, tuo metu valstybės įnašas grįš į „Sodrą“ taškais ir nebus grąžinamas žmogui. 

Verslas sako, kad tokia reforma skatins gyventojus pasitraukti iš kaupimo, sumažins fondų investicijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad iš kaupimo gali pasitraukti apie 20 proc. žmonių.

Tarptautinis valiutos fondas birželio pradžioje yra pareiškęs, kad reforma gali mažinti pensijas ateityje, o senstant visuomenei – daryti spaudimą viešiesiems finansams. Europos Komisija įspėjo, kad reforma trukdytų Lietuvoje plėstis kapitalo rinkai, pasunkėtų jos dalyvių finansavimo galimybes.

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

Redaktorė Roma Pakėnienė

[email protected], +370 5 239 64 14, Verslo naujienų skyrius