Vilnius, spalio 19 d. (BNS). Seime pirmadienio vakarą vyko neskelbtas valdančiųjų partijų susitikimas dėl kitų metų biudžeto projekto.

Jame dalyvavo premjeras Mindaugas Sinkevičius, finansų ministras Taurimas Valys, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, demokratų, „valstiečių“ frakcijų atstovai.

Po daugiau nei dvi valandas trukusio susitikimo T. Valys teigė, kad konkretūs sprendimai dėl biudžeto projekto korekcijų dar nėra priimti, tačiau aptartas galimas kai kurių „anksčiau atmestų pasiūlymų reanimavimas“.

Tarp šių pasiūlymų – galimybė per kelerius metus pasiskolinti dar iki maždaug 600 mln. eurų, pasinaudojant Europos Komisijos išimtimi dėl deficito investicijoms į energetinį saugumą bei priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.

„Mes turim pasiūlymus iš Energetikos ministerijos, dabar dar norim galutinių pasiūlymų sulaukti iš Susisiekimo ministerijos, iš Aplinkos ministerijos, nes jos taipogi turi galimybę šitom priemonėm pasinaudoti (...) Maksimaliai galėtų būti iki 600 milijonų (papildomai pasiskolinta)“, – BNS pirmadienį vakare teigė T. Valys.

Rugpjūtį EK paskelbė gaires, kuriomis valstybėms narėms suteikiama galimybė išplėsti jau veikiančią išimtį gynybos išlaidoms ir taikyti ją energetinio saugumo bei iškastinio kuro atsisakymo investicijoms.

Šių investicijų finansavimui būtų leidžiama padidinti valstybės išlaidų deficitą ar skolą, o toks nukrypimas nebūtų laikomas fiskalinių taisyklių pažeidimu.

Energetinio saugumo priemonėms įvestas 0,3 proc. BVP limitas per metus bei bendras limitas iki 0,6 proc. BVP iki 2028 metų.

Energetikos ministerija skaičiuoja, kad jeigu Lietuvos BVP būtų apie 90 mlrd. eurų, papildomas energetikos sektoriaus finansavimas galėtų sudaryti apie 270 mln. eurų per metus arba apie 540 mln. eurų per visą laikotarpį.

T. Valio teigimu, dėl išimties taikymo Lietuva dar turės kreiptis į Europos Komisiją: „Turime pateikti planą, pateikti aiškią viziją.“

Jo teigimu, kadangi tai didins valstybės skolą, todėl „nenorim išleist to džino“.

„Dėl to mes neskubam ir dar vedame derybas. (...) Reikės politinio apsisprendimo“, – BNS kalbėjo finansų ministras.

Savo ruožtu energetikos ministras Lukas Savickas BNS teigė koalicijos partnerių susitikime prieštaravimų dėl galimybės pasinaudoti šia skolinimosi galimybe neišgirdęs.

„Klausimas, kuris lieka artimiausiam įmanomam suderinimui, tai dėl Vyriausybės galutinio bendro kabineto matymo, kokioms investicijoms tiksliai ir kokia apimtimi būtų kreipiamasi“, – teigė politikas.

„Kadangi nėra priimto galutinio sprendimo Vyriausybės, kokia tai turėtų būti apimtis, tai šiandien labiau galime kalbėt apie tai, į kokias paskirtis mes galėtume apeliuoti. Tai be kabeliavimo, taip pat rezervinis elektros tiekimas, energijos kaupimas, decentralizuotos gamybos, kitos infrastruktūros apsaugos priemonės“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu J. Olekas sako, kad valdantieji neturi didelių priekaištų kitų metų biudžeto projektui, kuris antradienį bus pateiktas Seimui.

Koalicijos partnerių ginčai, pasak jo, yra dėl detalių.

„Jis (projektas – BNS) atspindi mūsų pagrindinius dalykus: ir saugumą, ir gynybą, ir paramą šeimai. O dėl viso kito ginčysimės, kad būtų dar geresnis. Dėl detalių – ginčai“, – BNS teigė parlamento vadovas.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys demokratas Algirdas Butkevičius po susitikimo teigė, kad biudžeto projekto pateikimo Seimui išvakarėse finansų ministras parlamentarams jokių pažadų dėl naujų pajamų šaltinių nedavė.

Planuojamos kitų metų valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 5,2 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų – 1,3 proc. daugiau.

Iš viso prognozuojamas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas. Jis viršija ES šalims narėms taikomą Mastrichto kriterijų, kuris siekia 3 procentus.

Autoriai: Augustas Stankevičius, Sniegė Balčiūnaitė

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius