Vilnius, spalio 15 d. (BNS). Seimo Žmogaus teisių komitetas trečiadienį aiškinsis, kodėl valstybės institucijoms teko grąžinti Lietuvos pilietybę Rusijos pusėje Ukrainoje galbūt kovojusiam lietuviui.

„Tikslas yra išsiaiškinti visą eigą, kaip buvo priimti sprendimai, kad tokie dalykai nesikartotų, nes tai diskredituoja valstybę“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas socialdemokratas Laurynas Šedvydis.

Anot jo, reikia išsiaiškinti esamas spragas, kad ateityje vėl nereikėtų „atsukinėti tokio griežto, rimto sprendimo“ kaip pilietybės atėmimas.

Į uždarą Seimo komiteto posėdį pakviesti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamento atstovai.

Rugsėjo pabaigoje naujienų portalas „15min“ pranešė, kad vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius grąžino Lietuvos pilietybę asmeniui, iš kurio ši buvo atimta praėjusios kadencijos ministerijos vadovybės, gavus informacijos, kad asmuo galimai tarnauja Rusijos kariuomenėje.

Apie minimą asmenį informaciją nuasmeninome 2025 metų spalio 23 dieną, paaiškėjus, kad pilietybės jis neteko per institucijų klaidą ir pilietybė jam buvo grąžinta.

V. Kondratovičius tokį sprendimą priėmė liepą administracinėje byloje sudarius taikos sutartį tarp šio asmens ir Vidaus reikalų ministerijos. Regionų administracinis teismas taikos sutartį patvirtino rugsėjo 3-iąją.

Pagal taikos sutartį, „15min“ duomenimis, ministerija asmeniui taip pat turi sumokėti beveik 3,7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų ir 1 tūkst. eurų kompensaciją.

Vidaus reikalų ministerijos atstovo Mindaugo Bajarūno teigimu, teismas nustatė, kad Lietuvos pilietybė asmeniui atimta neturint pakankamai duomenų tokiam įsakymui priimti.

Kaip pernai spalį rašė BNS, iš 1978 metais gimusio Juozo Samuolio ir minimo asmens buvusios vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sprendimu pilietybė atimta Migracijos departamentui gavus informacijos, kad šie asmenys galimai tarnauja Rusijos Federacijos pajėgų pusėje ir kovoja prieš Ukrainą.

Migracijos departamentas tuomet nurodė, kad su šiais žmonėmis oficialiais kanalais susisiekti nepavyko, tačiau įstatyme numatyta galimybė atimti pilietybę, jei asmuo be Vyriausybės leidimo tarnauja kitos valstybės tarnyboje.

A. Bilotaitė „15min“ sakė, kad jai nekilo abejonių dėl specialiųjų tarnybų pateiktos informacijos priimant sprendimą atimti minimo asmens tapatybę.

Pernai rugsėjį Lietuvos pilietybė taip pat buvo atimta iš Rusijos kariuomenėje tarnaujančio ir Ukrainoje kovojančio lietuvio Kęstučio Kvietkaus.

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius