Vilnius, gruodžio 28 d. (BNS). Vykdant vadinamąjį Desovietizacijos įstatymą, Lietuvoje šiemet pakeista beveik dvi dešimtys sovietinių gatvių pavadinimų.

Dar daugiau kaip šimtas gatvių tebeturi pavadinimus, kurie yra pripažinti propaguojančiais totalitarinį režimą.

Kaip BNS informavo Registrų centras, nuo sausio 1-osios iki gruodžio 10-osios Adresų registre įregistruota 19 sovietinių gatvių pavadinimų pakeitimų.

Pernai tokių atvejų buvo dvigubai daugiau – 40.

Šešios gatvės šiemet pervadintos Kauno rajone, keturios – Mažeikių, trys – Kelmės, po dvi – Elektrėnų savivaldybėje ir Biržų rajone, po vieną – Kupiškio bei Telšių rajonuose.

Dažniausiai keistas Salomėjos Nėries gatvės pavadinimas. Registrų centre fiksuota dešimt tokių pakeitimų. 

Mažeikiuose ir Kauno rajone, Raudondvario kaime, S. Nėries gatvė pervadinta į Neries gatvę, Kelmėje ji tapo Bažnyčios gatve, Mažeikių rajone, Tirkšliuose, – Mažeikių gatve, Biržuose – Pakrantės gatve, Kauno rajone, Ežerėlyje, – Saulės gatve, o Kulautuvoje – Diemedžių gatve.

Telšiuose buvusi S. Nėries gatvė pavadinta Vytauto Mačernio gatve, Užventyje (Kelmės rajone) – Kalno, Vabalninke (Biržų rajone) – Panevėžio gatvėmis.

Šiemet taip pat pakeisti keturi Liudo Giros gatvės pavadinimai – Kauno, Kupiškio rajonuose bei Elektrėnų savivaldybėje.

Tirkšliuose, Kulautuvoje ir Kelmėje nebeliko Petro Cvirkos gatvių, o Garliavoje – Vytauto Montvilos gatvės pavadinimo.

Desovietizacijos komisija yra konstatavusi, kad minėti rašytojai veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją, propagavo komunistines idėjas.

Mažeikių rajone esančiame Sedos miestelyje nebeliko Kolūkiečių gatvės.

Registrų centro Adresų registre daugiau kaip šimtas gatvių tebeturi pavadinimus, kuriuos Desovietizacijos komisija yra pripažinusi kaip propaguojančius totalitarinius ir autoritarinius režimus. 

Lietuvoje dar yra likusios 45 S. Nėries gatvės, 16 – P. Cvirkos, keturios – L. Giros, dvi J. Gagarino, po vieną Kolūkiečių ir V. Montvilos gatvę.

BNS rašė, kad totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas šalyje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Kaip ekspertinė institucija buvo įkurta Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija. Jos narius paskyrė Seimas.

Pagal galiojančią tvarką, iš pradžių klausimą, ar konkretus objektas pažeidžia įstatymą, nagrinėja iš ekspertų sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, o galutinį sprendimą priima Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius.

Viešojo objekto valdytojas, gavęs generalinio direktoriaus sprendimą, ne vėliau kaip per tris mėnesius privalo organizuoti viešojo objekto pašalinimą arba pakeitimą.

Kai kurios komisijos rekomendacijos sukėlė rezonansą visuomenėje, dalį nurodymų pašalinti tam tikrus pavadinimus savivaldybės atsisako vykdyti. Todėl šių metų birželį socialdemokratai registravo projektą panaikinti minėtą komisiją, o sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo, sovietinių paminklų ar atminimo lentų nukėlimo perduoti savivaldybėms.

Seimas tokiam projektui yra pritaręs po pateikimo.

Tai įvertinę kaip nepasitikėjimo pareiškimą, Desovietizacijos komisijos nariai atsistatydino. 

Autorė Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius