nauja skiltis „Įtariamas iššvaistymas per ofšorines bendroves“, 12 pastraipa

Vilnius, rugsėjo 7 d. (BNS). Lietuvos apeliaciniam teismui toliau nagrinėjant žlugusio banko „Snoras“ buvusių akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko baudžiamąją bylą, pirmadienį į posėdį atvesdintas V. Antonovas aiškina, kad banko lėšas leido siekdamas didinti jo kapitalą ir rezervus.

„Snoro“ bankas neleido pinigų tam, kad įsigytų turtą, o tam, kad būtų padidintas banko kapitalas, padidinta atsargų bazė blogiesiems kreditams“, – teismo posėdyje kalbėjo V. Antonovas, teisėjos Aušros Bielskės paklaustas, kaip leido iš „Snoro“ į jo kontroliuojamas sąskaitas pervestas ir už „Snoro“ vertybinius popierius gautas lėšas.

Jis teismui pasakojo, kad akcijas, obligacijas pirko bei kreditus teikė iš „Snoro“ ir jį valdžiusios Rusijos kapitalo grupės „Konvers“ lėšų, nes 2008–2009 metais banko finansinė padėtis buvo sudėtinga, todėl vien asmeninėmis lėšomis jis nebūtų gebėjęs išlaikyti banko.

„Grupė buvo daug didesnė ir tie bankai, kurie įėjo į tą grupę, jų buvo daug ir jie turėjo panašių problemų. Pinigai buvo naudojami tam, kad 2009 metais galėtume pirkti ne iki galo įvertintą turtą“, – kalbėjo V. Antonovas. 

Jis pripažino, kad „Snorui“ priklausę vertybiniai popieriai buvo laikinai pervedami į asmeninę jo sąskaitą, taip pat buvo perkamos obligacijos ir išduodami kreditai, didinamas banko kapitalas, o kreditoriams lėšos išmokamos paskutine eile.

V. Antonovas teigė vylęsis, jog transakcijos turėjo būti užbaigtos vėliausiai 2012 metais, o finansiniai sunkumai bus išspręsti. Jis aiškino, tikėjęs, kad pavyks išvengti „Snoro“ bankroto, „uždengti skylę“ banko finansuose, o šių sandorių niekas nepastebės.

„Nei aš, nei Raimondas neturėjome iliuzijų, kad gyvensime su ta skyle amžinai. Ji turėjo būti kažkaip uždangstyta“, – teisme teigė V. Antonovas.

Teisėjos paklaustas, kiek laiko trukdavo per akcijas, obligacijas ar kreditus išleistoms lėšoms grįžti į banką, jis teigė, kad tam reikėdavo maždaug mėnesio.

V. Antonovas tikino turėjęs 30–35 mln. JAV dolerių asmeninių lėšų.

Teisiamasis teigė nepamenantis, kada ir už kiek įsigijo akcijų, vertybinių popierių bei suteikė kreditų: „15 metų praėjo ir man reikia pasitikrinti tuos duomenis.“ 

Pasak jo, iš viso buvo išleistos trys ar keturios „Snoro“ vertybinių popierių emisijos.

Tuo metu paklaustas, kodėl nebuvo paskelbtas „Snoro“ bankrotas, V. Antonovas pasakojo gerai suvokiantis finansų rinką bei „matematiškai paskaičiavęs“, jog tuometinė banko padėtis nebuvo „mirties nuosprendis“.

„Maniau, kad kelias, kurį pasirinkau tuo metu, buvo teisingas. Dabar suprantu, kad ne“, – kalbėjo V. Antonovas.

V. Antonovas ankstesniame posėdyje teigė veikęs kartu su R. Baranausku ir sprendimai buvo priimami bendrai, tačiau pripažino, kad nusikaltimų iniciatorius buvo jis pats.

Įtariamas iššvaistymas per ofšorines bendroves

Teisėja A. Bielskė posėdyje nurodė, kad „Snoro“ lėšos buvo pervedamos ofošorinėms bendrovėms „Alonda“, „Melfa Group“, pavyzdžiui, sudarant vekselių panaudos sutartis. Šioms įmonėms, teismo duomenimis, buvo pervedamos milijoninės sumos taip iššvaistant „Snoro“ turtą.

Teisėjos klausiamas, ar šioms įmonėms perverstos lėšos liko jose ir buvo panaudotos V. Antonovo nuožiūra, pastarasis teigė, kad tuo metu buvo sudaroma tūkstančiai sandorių, kurių visų neįmanoma atsiminti, tačiau niekada nebuvo atliekama sandorių, kurie nebūtų susiję su „Snoru“. 

„Esu įsitikinęs, kad tie pinigai buvo skirti tam, kad palaikytume „Snorą“ (...), nenaudojome „Snoro“ pinigų kitais tikslais“, – kalbėjo V. Antonovas.

Jis kartojo veikęs „Snoro“ interesais: „Mano nuomone, veikiau banko interesais, pagal verslo logiką, tačiau jūsų (Lietuvos – BNS) Baudžiamajame kodekse parašyta kitaip.“

V. Antonovas taip pat aiškino, kad neva panašiomis priemonėmis Latvijoje buvo gelbėjamas tuometinis „Parex“ bankas (dabar „Citadele“).

Investicijos į „Finastą“, „Verslo uostą“, Anglijos futbolo klubą 

V. Antonovas nurodė, kad Lietuvoje buvo investuojama į buvusią finansų ir bankininkystės grupę „Finasta“ – sandoris bankui kainavo apie 10 mln. eurų, dar apie 5–6 mln. eurų greičiausiai išleista banko kapitalui didinti.

Dar apie 10–20 mln. eurų, pasak jo, „Snoras“ investavo į bendrovę „Verslo uostas“.

Jis taip pat teigė, kad jo valdoma „Konvers“ grupė už 45 mln. eurų išsimokėtinai pirko Anglijos futbolo klubą „Portsmouth“, kurio savininku jis tapo. 

Teisiamasis pasakojo, kad buvo planuota statyti naują stadioną, investuoti į komandos sudėtį bei gerokai padidinti klubo vertę. V. Antonovo teigimu, klubui įsigyti „Snoras“ išdavė garantinį raštą, kuriuo bankas įsipareigojo sumokėti už sandorį, jei to nepajėgtų „Konvers“.

„Fiziškai pinigų „Snoras“ šiam sandoriui neišleido, – aiškino V. Antonovas, o teisėjai pastebėjus, jog klubas pirktas 2010-aisiais, kai „Snoras“patyrė finansinių sunkumų, pridūrė: „Klubas buvo perkamas kitu principu.“

Teisėja A. Bielskė klausė, kodėl, jei V. Antonovas pripažįsta didelę „Snoro“ reikšmę „Konvers“ grupei, jo finansai nebuvo nukreipiami į banko gyvybingumo palaikymą, o į kitus verslui, pavyzdžiui, futbolo klubą. 

Skelbta, kad V. Antonovas ir R. Baranauskas pasisavino turto už 509,18 mln. eurų, „Snorui“ ir jo kreditoriams padarė žalos už 466,67 mln. eurų, dar 14,5 mln. eurų iššvaistė.

Pirmajame teismo posėdyje birželio 30-ąją V. Antonovas pirmą kartą davė parodymus, pripažino savo kaltę bei paprašė leisti pradėti bausmės atlikimą.

Liepos 2-ąją teismas leido V. Antonovui pradėti vykdyti įkalinimo bausmę pagal dar neįsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį abiem buvusiems banko savininkams už akių skyrė po 10,5 metų laisvės atėmimo. Jie už akių nuteisti už piktnaudžiavimą, labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą ir iššvaistymą, dokumentų klastojimą, nusikalstamą bankrotą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą ir apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą – iš viso už aštuonis tyčinius nusikaltimus.

V. Antonovas taip pat pripažintas pagrindiniu nusikaltimų organizatoriumi. Abiem kaltinamiesiems priteista atlyginti 375,18 mln. eurų žalą, nurodyta konfiskuoti 105 mln. eurų vertės jų nusikalstamu būdu įgyto turto. Abiem buvo išduoti Europos arešto orderiai.

Autorius Lukas Juozapaitis

Redaktorė Roma Pakėnienė

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/6a9e9986417be659c39c01ff

[email protected], Verslo naujienų skyrius