Steve'as Witkoffas Sankt Peterburge su Vladimiru Putinu aptarė karą Ukrainoje atnaujintas

Maskva, spalio 21 d. (AP-BNS). JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) trečiadienį Sankt Peterburge su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė Maskvos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Susitikimas surengtas JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) spaudžiant Kyjivą sudaryti susitarimą, kuris sustabdytų karo veiksmus.
Susitikimo pradžioje per televiziją transliuotose pastabose S. Witkoffas išreiškė viltį aptarti trišalių JAV, Rusijos ir Ukrainos derybų atnaujinimą, leisiantį techninėms komandoms diskutuoti dėl tolesnių taikaus sureguliavimo žingsnių.
V. Putinas padėkojo D. Trumpui ir S. Witkoffui už pastangas užbaigti karą.
Kremlius nurodė, kad derybos truko maždaug tris valandas.
Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas sakė, kad Rusijos prezidentas „iš esmės“ sutiko atnaujinti trišales derybas su Vašingtonu ir Kyjivu dėl karo Ukrainoje užbaigimo po lapkričio 10-osios.
Jis taip pat sakė, kad Ukrainos ir Europos pasiūlymams dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kuriuos S. Witkoffas trečiadienį perdavė V. Putinui, trūksta turinio.
„Steve'as Witkoffas informavo Vladimirą Putiną apie Osle vykusių derybų esmę“, – žurnalistams sakė J. Ušakovas, turėdamas omenyje antradienį Norvegijoje vykusius S. Witkoffo pokalbius su Ukrainos ir Europos pareigūnais.
„Jis paminėjo keletą naujų europiečių ir Kyjivo požiūrio aspektų, tačiau juose iš tiesų nebuvo daug turinio“, – pridūrė J. Ušakovas.
Be to, Kremliaus atstovas nurodė, kad yra rengiamas Rusijos, JAV ir Kinijos vadovų trišalis susitikimas.
V. Zelenskis ragina įšaldyti fronto liniją
Šis vizitas surengtas praėjus dienai po to, kai Norvegijos sostinėje Osle S. Witkoffas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir keliais Europos lyderiais.
S. Witkoffo susitikimai rodo lyderių siekį suteikti naują postūmį JAV vadovaujamoms taikos pastangoms praėjus daugiau nei puspenktų metų nuo Rusijos kariuomenės pradėtos plataus masto invazijos. D. Trumpo administracijos pastangos užbaigti karą nuo praėjusių metų pradžios neatnešė reikšmingos pažangos, o apie artėjantį proveržį neužsimenama.
Rusijos ir Ukrainos reikalavimai dėl susitarimo tebėra labai nutolę vieni nuo kitų, abiejų šalių pajėgoms įstrigus mūšio lauke ir kasdien smūgiuojant viena kitai ilgojo nuotolio ginklais.
Vis dėlto Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas) antradienį vėlai vakare teigė, kad susitikime Osle, kuriame dalyvavo ir jis pats, padaryta „reikšminga pažanga“.
V. Zelenskis pabrėžė, jog karo veiksmų Ukrainoje įšaldymas būtų „minimalus“ Rusijos veiksmas, reikalingas karui užbaigti.
„Šiuo metu privalome įšaldyti padėtį, ir manau, kad tai yra tikrasis būdas užbaigti šį karą“, – sakė V. Zelenskis interviu, kuris trečiadienį buvo parodytas per „Fox News“.
S. Witkoffas įžvelgia „tam tikrą impulsą“
S. Witkoffas ir V. Putinas susitiko Konstantino rūmuose Sankt Peterburge. Prie derybų stalo taip pat sėdėjo Rusijos prezidento pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas ir V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas. S. Witkoffas pranešė, kad vaizdo ryšiu prie diskusijos prisijungs ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris).
Prieš derybas S. Witkoffas nurodė informuosiantis V. Putiną apie antradienį Osle įvykusį susitikimą, kurį pavadino produktyviu, ir pridūrė, kad „jaučiamas tam tikras impulsas“.
Jis užsiminė apie susitarimą dėl rusiško dyzelino eksporto, sukėlusį dalies JAV įstatymų leidėjų pasipiktinimą, ir pridūrė, jog tai padės sumažinti kainas JAV ūkininkams bei vežėjams.
V. Putinas pareiškė esąs pasirengęs svarstyti JAV ir Rusijos ekonominių ryšių atkūrimo perspektyvas ir aptarti konfliktą su Iranu. Jo teigimu, Maskva yra pasirengusi pasinaudoti išskirtiniais ryšiais su Teheranu, kad padėtų pasiekti taiką.
S. Witkoffas nurodė, kad Rusija trečiadienį paleido į pensiją išėjusį amerikietį mokytoją Stepheną Hubbardą (Stiveną Habardą), kuris buvo įkalintas dėl kaltinimų kovojus Ukrainoje. Tai vertinama kaip Kremliaus geros valios gestas po to, kai D. Trumpas paprašė V. Putino jį išlaisvinti.
Kremliaus teigimu, V. Putinas trečiadienį taip pat turi susitikti su Kinijos premjeru Li Qiangu (Li Čiangu), kuris Sankt Peterburge derėjosi su kitais aukšto rango Rusijos pareigūnais.
Rusija aktyviai stiprina ryšius su Kinija, o praėjusį mėnesį abi šalys vetavo JAV pasiūlymą, kad Jungtinių Tautų (JT) ekspertai toliau stebėtų sankcijų Iranui įgyvendinimą.
Norvegijos premjeras kalba apie galimą „naują derybų etapą“
Po vizito Rusijoje S. Witkoffas ketina sugrįžti į Oslą tolesnėms konsultacijoms, sakė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė).
„Manau, dabar galbūt žengiame į etapą, kai rusai taip pat ieško diplomatijos galimybių“, – trečiadienį Norvegijos transliuotojui NRK sakė J. G. Store.
V. Zelenskis trečiadienį vis dar vieši Osle, kur apsilankė Norvegijos parlamente ir susitiko su įstatymų leidėjais.
S. Witkoffas, regis, dar kartą mėgina įveikti kliūtis, iki šiol trukdžiusias pasiekti susitarimą.
V. Zelenskis antradienį pranešė, kad darbotvarkėje buvo būsimos saugumo garantijos Ukrainai, okupuotų teritorijų likimas, atstatymas po karo bei ugnies nutraukimo galimybė.
D. Trumpas spalio 11-ąją pareiškė, kad Rusija ir Ukraina susitarė nutraukti smūgius į energetikos infrastruktūrą. Vis dėlto Rusija toliau atakuoja Ukrainos elektros tinklus, o Kyjivas smogia Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Sekmadienį per Kyjivo smūgius Sankt Peterburge užsiliepsnojo naftos eksporto terminalas ir saugykla, Ukrainai paleidus daugiau nei 1 tūkst. dronų per vieną didžiausių oro atakų per visą šį karą.
D. Trumpas spaudžia V. Zelenskį eiti į kompromisą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pažymėjo, kad Maskva pasirengusi išklausyti naujus JAV pasiūlymus dėl Ukrainos, tačiau „stebuklo“ iš Vašingtono nesitiki.
Baltuosiuose rūmuose antradienį D. Trumpas padidino spaudimą V. Zelenskiui susitarti su Rusija, abiejų lyderių santykiams vėl pablogėjus.
„Norime, kad Zelenskis sudarytų susitarimą, – Ovaliajame kabinete žurnalistams teigė D. Trumpas. – Ukrainai davėme daug. Negavome visiškai nieko atgal, išskyrus sielvartą, mirtį, didžiulius finansinius nuostolius.“
Jei tai neįvyks, „manau, bus labai blogai“, pridūrė D. Trumpas.
Baiminantis, kad Vašingtonas nusigręš nuo Ukrainos, V. Zelenskis pareiškė, jog po pastarųjų smūgių, apie kuriuos sąjungininkai neįspėjo iš anksto, Kyjivas iš partnerių vėl laiku gauna informaciją apie artėjančias Rusijos raketas.
Padėtis pasikeitė V. Zelenskiui pasikalbėjus su JAV vadovais, įskaitant pokalbį telefonu su valstybės sekretoriumi Marco Rubio (Marku Rubijumi).
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo penki žmonės
Per naktines Rusijos atakas Kyjive žuvo trys žmonės, o 12 buvo sužeisti, apgadinta 10 gyvenamųjų namų, pranešė sostinės karinė administracija.
Energetikos objektai ankstų trečiadienio rytą buvo atakuoti Kyjive ir trijuose kituose miestuose, teigė Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis. Šalia rytinio Charkivo miesto sprogus dronams gyvenamajame rajone žuvo du žmonės, sužeista dar 11, nurodė jis.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad naktį jos pajėgos smogė sandėliui, elektros pastotei ir jūroje plaukusiam laivui, nukreiptam į Ukrainos Odesos uostą.
Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad jos oro gynyba per naktį perėmė 373 Ukrainos dronus virš kelių Rusijos regionų, neteisėtai aneksuoto Krymo pusiasalio bei Juodosios jūros.
[email protected], Užsienio naujienų skyrius