papildyta nuo 8 pastraipos

Vilnius, rugpjūčio 25 d. (BNS). Likus savaitei iki naujų mokslo metų pradžios, šiuo metu šalyje trūksta 458 mokytojų, daugiausiai – matematikos ir lietuvių kalbos.

„Šiuo metu pagal mums pateiktus duomenis trūksta 458 mokytojų iš įvairių dalykų“, – žurnalistams pirmadienį Vilniuje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

„Tai 52 matematikos, 46 lietuvių kalbos, fizikos, chemijos po 20, anglų – 19, 13 – vokiečių kalbos ir daugmaž po 10 kitų specialybių“, – teigė ji.

Pasak švietimo ministrės, mokytojų stygiaus problema apima visą Lietuvą, tačiau tikimasi, kad ji bus išspręsta iki rugsėjo 1-osios.

„Šita problema nėra tik šiandienos, nėra tik pernai metų, tai yra tokia aktuali problema, besitęsianti jau daugelį metų ir jos taip vienu ypu tikrai neišspręsime. Tam tikros priemonės, kurios numatytos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, rezultatų tikrai duoda, bet jų duoda ne tiek, kad galėtų aprūpintos būti visos mokyklos“, – sakė R. Popovienė.

„Aš (...) žinau, jog ugdymo įstaigos tikrai šiuo klausimu dirba, ir tikiu, kad rugsėjo 1-ąją tokių problemų tikrai nebus“, – kalbėjo ji.

BNS rašė, kad pernai rugpjūtį, prieš prasidedant mokslo metams, mokyklose trūko apie 650 pedagogų.

Apie 130 mokinių vis dar nežino, kur mokysis

Iki mokslo metų pradžios likus savaitei, vis dar ieškoma ir vietų, kur galėtų mokytis apie 130 Vilniaus miesto mokinių. 

„Situacija, kokia yra Vilniuje, nėra normali situacija ir šiuo klausimu ir pati Vilniaus miesto savivaldybė turėtų dirbti visus metus ir ne tik. Prieš tai, matyt, buvo neatlikti galbūt tam tikri darbai formuojant mokyklų tinklą“, – teigė R. Popovienė.

„Mes kalbėjome, diskutavome su Vilniaus miesto savivaldybe ir aš manau, kad rugsėjo 1-ąją jie tą klausimą išspręs, nes tas skaičius yra maždaug iki 130 mokinių, kurie šiandien teigiama, kad neturi tos ugdymo įstaigos, į kurią eis“, – kalbėjo ministrė.

Siekiant išspręsti susidariusį mokymo vietų trūkumą, anot R. Popovienės, bendradarbiaujama su Vilniaus rajono savivaldybe, pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su profesinėmis mokyklomis, kurios vykdo bendrąjį ugdymą, taip pat pasiūlytos laisvos vietos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pavaldžiose ugdymo įstaigose.

„Mokyklų tinklo klausimu, skaičiuojant gimstamumą, pagal teritorijas išsidėstymą, savivaldybių yra funkcija ir jos turėtų dirbti visus metus numatant, kur turi būti statomos mokyklos, kur galbūt turėtų būti įrengiamos laikinos modulinės klasės ar kitos ugdymo įstaigos“, – akcentavo švietimo ministrė.

R. Popovienės teigimu, jokioje kitoje savivaldybėje šiais metais nebuvo susidurta su tokia problema.

Naujiems vadovėliams įsigyti – papildomi 10 mln. eurų

Buvusi valdžia 2025-aisiais naujiems vadovėliams iš viso ketino skirti 25 mln. eurų, tačiau tam šiemet skiriama daugiau lėšų nei numatyta.

„Kad mokyklos galėtų apsirūpinti jau išleistais vadovėliais, 2025 metų biudžete vadovėliams yra numatyta skirta 25 mln. eurų, tačiau, kad būtų patenkintas visas poreikis, papildomai šiemet skiriame dar 10 mln. eurų“, – teigė R. Popovienė.

Pasak ministerijos, už papildomas lėšas vadovėlius mokyklos galės pirkti visus ateinančius mokslo metus.

BNS rašė, kad 2023 metais vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms atiteko 24,4 mln. eurų, 2024 metais – 23,2 mln. eurų.

Nuo šių mokslo metų visi mokiniai mokosi pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas. Jas atnaujinus, pasikeitė dalis mokymo turinio, kai kuriuose dalykuose temos tik persikėlė iš vienos klasės turinio į kitą, tačiau nespėta atnaujinti visų vadovėlių.

Ministerijos duomenimis, šiemet leidyklos išleido 34 planuotus vadovėlius, o iki šių metų pabaigos pasirodys dar devyni vadovėliai, 2026 metais – 19 vadovėlių.

2023 ir 2024 metais leidyklos išleido 130 vadovėlių, parengtų pagal atnaujintas bendrąsias programas.

Ministerijos planuojami darbai šiais mokslo metais

Ateinančiai mokslo metais, anot Švietimo ministerijos, bus peržiūrima valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba, taip pat ekspertų grupė atliks detalią egzaminų užduočių bei vertinimo analizę siekiant išsiaiškinti, kodėl abiturientams kilo sunkumų atliekant vienas ar kitas užduotis.

Šiuo metu egzaminų išlaikymo kartelė – 35 taškai.

BNS skelbė, kad liepą paskelbus šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, jog kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato pridėta po dešimt taškų.

Vertinimo komiteto pirmininkas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius teigė, kad nepridėjus dešimties taškų, būtų itin didelis neišlaikiusiųjų skaičius.

Parengtas ir siūlymas, kaip spręsti egzaminų organizavimo klausimą mokinių atostogų metu: siūloma, kad 1–10 klasių mokiniams pavasario atostogos būtų iki Velykų ir per šias dienas III ir IV gimnazijos klasių mokiniai galėtų laikyti suplanuotas lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbų kalbėjimo dalis. III-IV gimnazijos klasių mokiniai atostogautų po Velykų.

Taip pat, anot ministerijos, kartu su švietimo bendruomene bus sprendžiama dėl matematikos egzamino privalomumo.

„Kol pasiekti sutarimai galės būti įgyvendinti praktiškai, pasiūlysime, kad 2026 metais mokiniai, kurie neišlaikys matematikos egzamino, galėtų jį dar kartą perlaikyti būtent pakartotinėje sesijoje, ko nebuvo šiais metais“, – teigė švietimo ministrė.

Iki šiol perlaikyti mokiniai galėjo tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, nes jis yra vienintelis privalomas egzaminas mokyklos baigimui.

Pasak ŠMSM, siekiant užtikrinti sklandžią mokinių registraciją į egzaminus, bus sudarytos sąlygos patiems mokiniams pasitikrinti, į kokius egzaminus ir kurioje sesijoje juos užregistravo mokykla.

Autorė Karolina Ambrazaitytė

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/68ac27d51ed7ad8200650a1f

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius