„Tai nėra atranka“: K. Budrys žada keisti tvarką, kaip URM ieškos kandidatų į ambasadorius - BNS TEMA

Vilnius, sausio 23 d. (BNS). Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys žada tobulinti ambasadorių skyrimo procesą, o šiuo metu galiojančios vidinės Užsienio reikalų ministerijos (URM) tvarkos nelaiko realia atranka.

„Turi atsirasti realūs atrankos elementai. Dabar tai nėra atranka, tai yra žmonėms informacija žinoti, kad yra ieškomas ambasadorius į vieną ar kitą šalį“, – BNS teigė K. Budrys.

„Kaip yra atrenkamas vienas ar kitas žmogus, niekas šiai dienai atsakyti negali“, – pridūrė jis.

Dabartinė ambasadorių parinkimo tvarka apibrėžta užsienio reikalų ministro įsakymu. Ji parengta šias pareigas praėjusią kadenciją einant Gabrieliui Landsbergiui.

Tuometė ministerijos vadovybė teigė, jog šis pokytis įnešė daugiau aiškumo ir apribojo vadinamuosius politinius paskyrimus, kadangi didžioji dalis galiausiai ambasadoriais tapusių diplomatų į šias pareigas pateko praėję vidinę atranką.

Be kita ko, maždaug pusė pagal naująją tvarką paskirtų diplomatinių atstovybių vadovų jais tapo pirmąkart.

Kaip dabar atrenkami ambasadoriai?

Vadovaujantis minėta tvarka, atsilaisvinus ambasadoriaus pozicijai jais norintys tapti diplomatai apie tokį pageidavimą turi raštu informuoti URM kanclerį, pateikdami savo gyvenimo aprašymą, motyvuotą prašymą ir numatomą veiklos programą. Pretenduoti galima į ne daugiau kaip dvi pareigybes vienu metu.

Tvarkoje, be kita ko, numatyti ir kriterijai norintiesiems tapi ambasadoriais. Pavydžiui, privalo turėti ne mažesnį nei 15 metų darbo stažą diplomatinėje tarnyboje, ne žemesnį kaip ministro patarėjo rangą.

Tuomet, pasikonsultavęs su viceministrais ir kancleriu, ministras atrenka diplomatinių atstovų kandidatūras.

Po šio vidinio URM proceso prasideda vadinamoji tylioji procedūra, kai siekiančiųjų tapti ambasadoriais tinkamumas derinamas su šiame procese dalyvaujančiu prezidentu ir Seimo užsienio reikalų komitetu.

Nepaisant vidinės atrankos, į ambasadoriaus pareigas gali būti paskirtas ir joje nedalyvavęs asmuo, jei dėl jo sutaria minėtos institucijos.

„Negali riboti tarpinstitucinio derinimo“

K. Budrio teigimu, dalis dabartinės vidinės atrankos kriterijų jį tenkina, tačiau to nepakanka.

„Informuoti žmones, pasakyti, kokių pozicijų mums reikia, nubrėžti bendrą politiką dėl kriterijų. Tai yra geri dalykai, jie išliks, – BNS aiškino Lietuvos diplomatijos vadovas. – Jei mes kalbame apie tikrą atranką, tai turi būti aiškiai apibrėžti kriterijai, turi būti ir visiems žinomas vertinimas, o ne tai, kad kažkas vyksta ir galiausiai iššoka vienas ar kitas pasiūlymas.“

Jis taip pat akcentavo, kad vidinė atranka „negali riboti tarpinstitucinio (kandidatūros – BNS) derinimo“.

Vidinę URM atranką praėjusių metų pabaigoje įveikė 11 diplomatų. Jie pretenduoja į ambasadorius Turkijoje, NATO, Jungtinėje Karalystėje, kitose šalyse. Šios kandidatūros jau pradėtos derinti.

Vis dėlto ne visose 11 atstovybių gali būti paskirtas naujas vadovas.

„Atskirais atvejais gali būti priimtas sprendimas dėl pratęsimo dar vieneriems metams ambasadoriaus kadencijos“, – sakė K. Budrys.

Ambasadoriaus kadencija paprastai trunka trejus metus, tačiau ji gali būti pratęsiama.

„Žaidimas be taisyklių“

Dabartinę URM tvarką atrinkti ambasadoriams kritikuoja ir prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais. Pasak Astos Skaisgirytės, pretendentų į ambasadorius atranka rūpintis galėtų Diplomatų atestacijos komisija.

Ji šuo metu vykdo pretendentų į diplomatus atranką, sprendžia rotacijos, laikino perkėlimo ir kitus klausimus. Ambasadorių atrankos procese komisija dabar iš esmės nedalyvauja.

Atestacijos komisijos nuostatuose numatyta, kad ją turi sudaryti ne mažiau kaip šeši nariai, iš kurių daugiau kaip pusė turi būti diplomatai.

Į komisiją skiriamas ministerijos kancleris, politikos direktorius, viceministrai, Žmonių ir organizacijos kultūros departamento direktorius arba jo pavaduotojas, Veiklos valdymo ir teisinių klausimų arba Tarptautinės teisės grupės vadovas, ne mažiau kaip vienas komisijos narys turi būti darbuotojų atstovas.

„Esmė yra ta, kad atrankos procedūra turi būti skaidri, suprantama ir teisingai vykdoma. Kad tai nėra vienasmenis kažkieno sprendimas, o kad yra tariamasi dėl kandidatų, kaip panašiai yra su diplomatais Atestacijos komisijoje“, – BNS teigė A. Skaisgirytė.

Dabartinę vidinę atranką ji vadina žaidimu „be jokių taisyklių“.

„Komisijos tikrai nebuvo. Galbūt kažkas susėsdavo prie kavos puodelio, pasvarstydavo. Bet niekaip užfiksuota, kad kolegialus organas sprendžia tam tikrus klausimus“, – sakė prezidento patarėja.

Ragina grįžti prie senesnės tvarkos

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas taip pat skeptiškai vertina vidinę URM atranką ir vadina ją pertekline, stokojančia grįžtamojo ryšio.

„Kas yra ydinga, kiek žinau iš kolegų ambasadorių, kad, sakykim, jie dalyvavo toje atrankoje – ir į vieną vietą pretendavo keturi, penki ar šeši asmenys – bet niekas jiems po to nepasako, kodėl jie netiko tai pozicijai, kodėl nepakviesti“, – BNS sakė socialdemokratas.

Priešingai nei ankstesnioji valdžia, R. Motuzas sako, kad G. Landsbergio įvestas pokytis turėjo neigiamos įtakos visos diplomatinei tarnybos prestižui.

„Sakykim, vyksta dabar pasirengimas intensyviai pirmininkavimui ES Tarybai, o ES departamente trūksta trečdalio diplomatų. Tai yra išties skandalinga“, – teigė politikas.

Jis ragino grįžti prie anksčiau galiojusios tvarkos, kai ambasadorių kandidatūras tiesiog atsirinkdavo ministras.

„Mano lakais tiesiog pažiūrėdavome, kas yra iš karjeros diplomatų, kas jau nemažai metų dirba, kam jau laikas rotuotis. (...) Ta atranka tikrai yra nereikalinga“, – BNS kalbėjo R. Motuzas.

Pasak jo, Seimo Užsienio reikalų komitete būsimųjų šiemet skiriamų ambasadorių kandidatūras planuojama pradėti svarstyti „greitu metu“.

Autorius Augustas Stankevičius

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius