papildyta 9 pastraipa

Vilnius, kovo 7 d. (BNS). Vadinamoji Venecijos komisija šeštadienį paragino Lietuvą peržiūrėti pernykštį sprendimą trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą, taip pat patarė išlaikyti kvalifikuotos daugumos kartelę atleidžiant transliuotojo generalinį direktorių.

Įstatymas, kuriuo LRT finansavimas buvo įšaldytas, priimtas „neatlikus poveikio vertinimo ar reikšmingų konsultacijų su LRT ir nenustatant pereinamojo laikotarpio“, teigiama komisijos paskelbtoje nuomonėje.

BNS rašė, kad praėjusių metų lapkričio pabaigoje Seimas priėmė LRT įstatymo pataisą, pagal kurią 2026–2028 metams įstaigos finansavimas užšaldomas 2025 metų lygyje.

Vėlesniais metais įstaigos biudžetas bus sudarytas iš užpraeitų metų faktiškai gautų 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8 proc. akcizo pajamų – mažiau nei dabar.

Venecijos komisija pabrėžė, kad minima pataisa buvo užregistruota dvi savaitės iki jos priėmimo ir įsigaliojo nuo 2026 metų.

Pasak komisijos, tokia skuba ir konsultacijų stoka „atėmė iš transliuotojo bet kokią galimybę pritaikyti savo planus, sukeliant numatomą riziką, kad jam trūks išteklių, būtinų viešajai paslaugai teikti“.

„Atsižvelgdama į tai, Venecijos komisija rekomenduoja atlikti išsamų LRT finansavimo modelio vertinimą, įskaitant neseniai įvykusių pokyčių poveikio LRT gebėjimui veiksmingai vykdyti viešąsias paslaugas analizę“, – rašoma nuomonėje.

„Šis vertinimas turėtų būti atliekamas glaudžiai konsultuojantis pirmiausia su LRT, taip pat su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, siekiant peržiūrėti (šiuo metu priimtą finansavimo modelį – BNS)“, – teigiama dokumente.

Kaip skelbė BNS, pagal galiojantį teisinį reguliavimą LRT biudžetas 2026–2028 metais sieks po beveik 80 mln. eurų. Remiantis ankstesne finansavimo metodika, transliuotojo biudžetas šiemet turėjo augti iki beveik 88,2 mln. eurų.

Ragina subalansuoti direktoriaus atleidimo sąlygas

Venecijos komisija taip pat vertino du pernai svarstytus įstatymo projektus dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos. Nors jų buvo atsisakyta, komisijos išvados gali būti aktualios Seime svarstant vasarį darbo grupės parengtas dar vienas pataisas, kuriomis keičiamas LRT valdysenos modelis.

Viename pernykščių projektų valdantieji „aušriečiai“ siūlė, kad vadovui atleisti pakaktų pusės iš 12 LRT tarybos narių balsų. Kitame siūlyta, kad atleidimui pakaktų septynių iš 12 balsų.

Šiuo metu LRT vadovo atleidimui reikia aštuonių iš 12 balsų, tai yra kvalifikuotos daugumos.

Abu pernykščiai projektai įstrigo Seime dėl opozicijos inicijuotų procedūrinių trikdžių, po kurių parlamente LRT valdysenai peržiūrėti buvo sudaryta darbo grupė. Ši savo projektą registravo vasario pabaigoje.

Venecijos komisija pasisakė už tai, kad atleidžiant LRT vadovą nepasibaigus kadencijai, reikėtų kvalifikuotos daugumos LRT taryboje.

„Generalinis direktorius, kuris gali būti atleistas paprasta tarybos balsų dauguma, būtų labiau pažeidžiamas tiesioginių reikalavimų ar nurodymų iš tų, kurie gali sudaryti tokią daugumą, ir bet kuriuo atveju būtų nuolat spaudžiamas vengti redakcinių ar vadybinių sprendimų, kurie galėtų jiems nepatikti“, – teigiama nuomonėje.

„Atsižvelgdama į tai, komisija rekomenduoja išlaikyti esamą kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimą atleidžiant generalinį direktorių, kaip esminę apsaugos priemonę nuo politizavimo“, – rašoma dokumente.

Komisija pripažino, kad kvalifikuota dauguma priimti sprendimams kartais gali būti itin sunkiai pasiekiama, todėl siūlo sukurti efektyvų mechanizmą, kuris nepavykstant atleisti LRT generalinio direktoriaus leistų išvengti institucinės aklavietės.

„Toks mechanizmas užtikrintų, kad, jei per pagrįstą laikotarpį nebūtų pasiekta reikalinga kvalifikuota balsų dauguma, būtų pradėta struktūrizuota procedūra, skirta padėčiai išspręsti“, – teigia komisija.

Darbo grupė LRT valdysenai peržiūrėti paskutiniame vasario pabaigoje registruotame projekte pasiūlė padidinti LRT tarybos narių skaičių nuo 12 iki 15.

Taip pat pasiūlyta likti prie esamos dviejų trečdalių balsų, reikalingų atleisti įstaigos vadovą, kartelės.

„Neatitinka Europos gerosios teisėkūros praktikos“

Venecijos komisija nurodė, kad savaime neprieštarautų siūlymams įslaptinti tarybos balsavimą dėl LRT vadovo atleidimo, bet tuo pačiu paragino teisės aktais užtikrinti tarybos narių nepriklausomumą nuo skiriančių institucijų, kad jiems negalėtų būti duodami nurodymai, taip pat su galimu slaptu balsavimu generaliniam direktoriui teikti išsamius tarybos protokolus.

Be to, komisija paragino įstatyme nustatyti aiškiai apibrėžtus ir objektyvius direktoriaus atleidimo iš pareigų pagrindus.

Institucijos siūlymu, pakeista vadovo atleidimo tvarka įsigaliotų po dabartinės LRT vadovės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės kadencijos.

Anot komisijos, tai būtų esminė garantija, užtikrinanti, kad „atleidimo iš darbo procedūrų pakeitimai būtų suprantami kaip sisteminė visuotinai taikoma reforma, o ne kaip priemonė, nukreipta prieš konkretų pareigūną“.

„Toks požiūris išsaugotų teisės aktų rengimo proceso vientisumą, apsaugotų viešųjų žiniasklaidos priemonių vadovų nepriklausomumą ir suderintų įstatymo projektą su priimtais Europos standartais“, – teigia Venecijos komisija.

Ji taip pat konstatavo, kad tiek sprendimas keisti LRT finansavimo modelį, tiek pernykščiai bandymai skubiai pakeisti transliuotojo vadovo atleidimo tvarką „neatitinka Europos gerosios teisėkūros praktikos“.

Anot Venecijos komisijos, šios įstatymų iniciatyvos turėtų būti vertinamos bendrame kontekste, o ne atskirai.

„Priemonės, kurios kartu silpnina LRT finansines ir institucines apsaugos priemones, kelia pavojų jos gebėjimui vykdyti savo misiją ir todėl yra sunkiai suderinamos su valstybės įsipareigojimu (...) veikti kaip žiniasklaidos pliuralizmo garantas“, – rašoma nuomonėje.

„Apibendrinant, finansavimo apribojimai ir siūlomi valdymo pakeitimai gali sukurti sąlygas, kurios padidins pažeidžiamumą politiniam spaudimui ir savicenzūrai, o ne stiprins atskaitingumą“, – teigiama joje.

Į Venecijos komisiją dėl nuomonės apie įstatymų projektus pateikimo kreipėsi LRT.

Kaip rašė BNS, Seimo darbo grupė vasarį pasiūlė, kad transliuotojo taryba pati galėtų nuspręsti, kaip balsuoti dėl generalinio direktoriaus atleidimo – slaptai ar atvirai.

Galimais vadovo atleidimo pagrindais įstatyme nurodomi netinkamas funkcijų vykdymas, viešojo intereso pažeidimas, šiurkštus pareigų pažeidimas ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo nebeatitikimas.

Darbo grupė taip pat nutarė pasiūlyti Kultūros ministerijai parengti LRT įstatymo pataisas, kurios nustatytų naują nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį. Norima, kad LRT su Vyriausybės įgaliota institucija sudarytų viešųjų paslaugų sutartis, kuriose būtų nustatytos užduotys ir tikslai, už kurias valstybė mokėtų nacionaliniam transliuotojui.

Seimo darbo grupės parengtas pataisas planuojama svarstyti artėjančioje parlamento pavasario sesijoje.

Autoriai: Saulius Jakučionis, Dominykas Biržietis

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius